1 nuotr.Dalis mūsų šalies verslininkų buvo tokie sąžiningi pasirašydami geros verslo praktikos įvedant eurą memorandumą, kad įvedus naująją valiutą Lietuvoje staiga daugelis prekių pabrango.
Išeitų taip, kad parašų jau gali būti dviejų rūšių - tikrų, su garbės žodžiu, ir fiktyvių, su melo prieskoniu. Tai va.
O kaipgi valdžios žmonės rinkėjams aiškinasi, kodėl čia viskas pabrango? Ponas finansų ministras vienoje iš laidų, akivaizdu, jautėsi nejaukiai užklaustas apie staigų brangimą, bandė sakyti, kad kai kurios prekės netgi atpigo, tačiau nepavyko atremti nuogų faktų - tai visgi brango.
Nereikia nė ekspertų, visi einame į prekybos centrus apsipirkti - dantų pasta pabrango, mineralinis vanduo pabrango, sūris pabrango. Jei viską taip registruotume, dar ir raminamųjų į vaistinę lėkti tektų, o jei ir jie pabrangę?
Vienai draugei apsilankius pamėgtame grožio salone po euro įvedimo antakių korekcija pabrango dvigubai.
Paklausus, kodėl taip, atsakymas: čia dabar taip apvalinama, - nors raukis plaukus, bet turi patikėti tokiu saliamonišku „argumentu“. Paklausus gatvėje praeivių, ar ir jų akys neapgauna, daugelis jaunimo sakė į kainas nežiūrintys, o pagyvenę ir nuolat skaičiuojantys žmonės net susigraudinę pasakojo, kad kuo tolyn, tuo sunkiau jiems duonai sukrapštyti.
Manau, jei žmogus dirba darbus be meilės, jie netenka prasmės, net jei tikslai aukšti. O tiems, kurie myli žmones, bet ne daiktus, nereikia parašų, tik garbės žodžio. Kai pritrūkstame meilės, pabandykime įsivaizduoti, kad mūsų Tauta - viena didelė šeima.
O kas skriaus savo šeimos narį, mieli politikai ir verslininkai?
