5000 eurų bauda - tiek svetimas galimybių pasas jau kainavo vienam užsieniečiui, - neseniai besididžiuodama pranešė Lietuvos policija. Vilniaus apygardos prokuroro prašymu, tokio dydžio bauda skirta 49-erių vyrui. Jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Beje, Lietuvos policija tikina, kad tokią atsakomybę numato ne kas kita, o Lietuvos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. Įdomumo dėlei pacituosiu, kas toje dalyje parašyta: „Tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų."
Tačiau Galimybių pasas nėra dokumentas. Lieka neaišku, kaip galima bausti už neva jo klastojimą. „Vakaro žinios" ne kartą kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, taip pat į Sveikatos apsaugos ministeriją su klausimais, kokiuose teisės aktuose Galimybių pasas yra apibrėžtas kaip dokumentas. Kur numatyta jo taikymo schema, priežiūros mechanizmas, atsakomybė už jo įgyvendinimą ir taikymą?
Atkreipkite dėmesį, kad net Galimybių paso krikštamotės Aušrinės Armonaitės vadovaujamos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos svetainėje apie Galimybių pasą pateikiami tik atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus, nuorodos, kaip išsiimti Galimybių pasą, ir reklaminiai lankstinukai. Nėra jokio, tokį pasą reglamentuojančio, teisinio akto. Kodėl?
Nes iš tiesų viso to tiesiog nėra. Galimybių paso veikimas numatytas tik Vyriausybės nutarime. Tai nėra įstatymas. Ir net nutarime Galimybių pasas nėra apibrėžtas kaip dokumentas.
Beje, 18-metei, pasinaudojusiai mamos Galimybių pasu, šį dokumentą boikotuojančios Šiaulių picerijos savininkai ir idėjos palaikytojai jau renka finansinę paramą. Pilietiškai nusiteikę žmonės prisidės prie išlaidų advokatui. Lieka tikėtis, kad teismas aiškiai pasakys, kad neįmanoma suklastoti dokumento, kuris neegzistuoja. Ir Galimybių paso prievarta parodys tikrąjį savo veidą - tai ne dokumentas, o tik viešųjų ryšių akcija.