Lietuvoje veikia daugybė įvairiausių organizacijų, tačiau apie jų egzistavimą visuomenė sužino tik prasidėjus skandalui, kai paaiškėja, kad kažkas kažko nesukontroliavo, neprižiūrėjo, nepastebėjo ar tiesiog apsivogė. Kontorų ir kontorėlių prikurta daug, bet netgi jų kūrėjai nelabai išmano, kuo tose kontorėlėse vargstantys pavaldiniai turėtų užsiimti. Nelabai tą žino ir valdžia.
Antai viena ministerija įsitikinusi, kad Migracijos departamentas yra nereikalingas, nes nežinia, kuo užsiima. Prezidentūra aiškina priešingai - departamentas labai reikalingas, tik jį esą reikia reorganizuoti. Tuomet netikėtai pasirodo vyriausiasis saugumo vadas ir iškilmingai paaiškina, kad šalyje priviso neaiškių ir įtartinų tipelių, kurie čia atvyko miglotais tikslais, gal net teroristai...
Tik niekas nepaaiškina, kodėl tų įtartinų tipelių taip ir nepavyksta sukontroliuoti ar net suskaičiuoti, nors teoriškai jais užsiima visi, kas netingi, - nuo policijos operatyvininkų iki pasienio sergėtojų, nuo visų rūšių saugumo analitikų iki migracijos ekspertų.
Todėl ir susidaro įspūdis, kad daugiausia tokių įtartinų tipelių sėdi valstybės tarnyboje. Antai neseniai paaiškėjo, kad vienoje valdiškoje kontoroje ilgai „dirbo“ du veikėjai, kurių darbo vietoje niekas net nebuvo matęs... Na, ir kas? Juk ir valdžia puikiai žino, kad uždarius mažiausiai pusę visų valdiškų kontorų niekas šalyje jų veiklos nepasigestų ir net nepastebėtų, jog kažko trūksta...
Dažnai girdime, kad štai ten ir ten atliktas „auditas“, o štai ten - veiklos revizija... Konstatuojamos smulkios negerovės, netgi suraitomi keli papeikimai. Ir ką tik patikrinta kontora toliau lieka vargo vargti, blaškydamasi beprasmėje pinigų tratinimo egzistencijoje... Kas nutrauks šias kančias?