Kol Lietuvos įkalinimo įstaigose bausmes atliekantys nusikaltėliai pramogauja maustydami lengvatikius pensininkus, tarptautiniai sukčiai nusitaikė į kur kas „riebesnį“ laimikį. Kelis tūkstančius laidotuvėms sutaupytų eurų namuose saugantys mūsų senjorai jiems yra smulkmė, palyginti su prie kur kas įspūdingesnių sumų priėjimą turinčiais įmonių ar bendrovių buhalteriais.
Jų apgaudinėjimas pasiekė tokį mastą, kad net Policijos departamentas buvo priverstas viešai įspėti apie sukčiavimo būdą, kai bendrovių buhalteriams siunčiami melagingi laiškai, direktoriaus vardu prašant pervesti lėšas į sąskaitą užsienyje. Įsiklausė ne visi. Tiek iki perspėjimo, tiek ir po jo, į nusikaltėlių sąskaitas tekėjo įspūdingos sumos. Ne tik dešimtys tūkstančių eurų. Beveik 33 tūkst. eurų sukčiams atidavusi kredito unijos vyriausioji buhalterė - tik „gėlytė“, lyginant su 475 tūkst. eurų nepagailėjusia prekyba vaistais užsiimančia bendrove.
Apgauti labai garbingo amžiaus patiklų senolį yra viena. Tačiau visai kas kita, kai ant sukčių kabliuko užkimba aukštuosius mokslus baigę ir finansinius išsilavinimus turintys žmonės. Ir dar buhalteriai, kurių pareiga yra akylai žiūrėti, kad nė vienas euras į šoną „nenuplauktų“ ir centas į centą viskas sutaptų.
Įmonių ir bendrovių patirti nemaži nuostoliai verčia pagalvoti, ar tik nereikėtų būsimus buhalterius ir jau dirbančius šį darbą mokyti ne tik skaičiuoti, bet ir elementariausio budrumo. Netikėti, jog įmonės direktorius didelę sumą pinigų pervesti labai greitai prašo atsiųsdamas elektroninį laišką, kuris lietuviškai parašytas pasinaudojus „Google“ vertėju.
Bet ar tikrai mūsų buhalteriai tokie naivūs ir žiopli? Juk vargu, ar mūsų policijai pavyks nustatyti į kokių sukčių užsienio sąskaitas nukeliavo įmonės pinigai. O gal jie visai ne sukčiai? Kaip sakoma, tiriamos visos versijos.