Lietuvoje kylančios kainos, regis, jau tampa savaime suprantamu dalyku. Nesvarbu, ar liūtis, ar sausra - ūkininkams nuolat nuostolis, jie kasmet grasina brangstančia produkcija. Brangsta paslaugos, kuras, kyla atlyginimai. Dar visai neseniai protestus įžiebė kalafioro kaina. Kartu su prekėmis, brangsta ir žmonių saugumas. Jis, kaip visada, pačių gyventojų reikalas.
Vien šiemet Energijos skirstymo operatorius (ESO) išsiuntė per 1,5 tūkst. įspėjimų gyventojams apie jų netvarkingas metalines tvoras, esančias šalia ar po elektros oro linijomis. 2017-2018 m. tokių laiškų ESO išsiuntė per 10 tūkst. Juose įspėjimas, jog netinkamai įrengtos tvoros gali kelti pavojų sveikatai, gyvybei ir turtui. „Tai daroma dėl pačių gyventojų saugumo“, - tikina operatorius.
Gyventojams operatorius leidžia pasirinkti: metalinę tvorą pakeisti plastikine arba medine, ją išmontuoti arba įžeminti. Tam skiriamas trijų mėnesių laikotarpis, o nepaklusus, laukia administracinė nuobauda. Retas kaimo gyventojas gali sau leisti įsigyti naują tvorą, nes atliekami tūkstančiai eurų turbūt pas nieką nesimėto. Pigiau - nuo kelių šimtų eurų kainuojantis įžeminimas. Tik, kiek laiko įžeminimui reikėtų taupyti, pavyzdžiui, vidutinę 363 eurus siekiančią pensiją gaunančiam senoliui. Bet viskas juk dėl jūsų pačių saugumo. Tokia saugumo kaina. Pigiausia būtų tvorą išmontuoti. Kam ta tvora, kai ESO rūpinasi saugumu.
Tiesa, įstatymo, numatančio, kad už įžeminimo darbus ar net tvoros keitimą ESO paliepus tai padaryti per kelis mėnesius, gyventojas turi sumokėti pats, nėra. Vadovaujamasi energetikos ministro įsakymu patvirtintais Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių reikalavimais. Jie pakeisti visai neseniai. Dar prieš kelis metus savo saugumu pasirūpinti buvo daug pigiau.