1 nuotr.Lietuvoje dažnai, ypač po rinktinės pralaimėjimų, svarstoma, ar mūsų futbolas jau pasiekė giliausią duobę. Kartais netgi sakoma, kad Lietuvos futbolas mirė. Su šiuo teiginiu visiškai nesutinku, jis prieštarauja akivaizdiems faktams. Mūsų rinktinė žaidžia Tautų lygoje, ir netgi ne žemiausiame jos divizione. Mūsų klubai Europos turnyruose šiemet pasirodė geriau nei kada nors anksčiau. Galų gale, Lietuvoje yra tūkstančiai mėgėjų, gainiojančių kamuolį po darbo.
Be to, numarinti futbolą, net ir labai norint, būtų sunki užduotis. Jis - populiariausia pasaulyje sporto šaka, o mes negyvename atsitvėrę nuo pasaulio sienomis. Ši sporto šaka generuoja milžiniškas pajamas, iš kurių dalis nubyra ir mažosioms futbolo šalims. Taigi, numarinti futbolą būtų labai sunku. Ir visgi, stebint Tautų lygos rungtynes Vilniuje, kilo įtarimas, kad lietuviai gali tai padaryti.
Kalbu ne apie rezultatą 1:4 ir net ne apie tai, kad padorus stadionas vis dar yra ne realybėje, o svajonėse. Manau, užvakar didžiausias pralaimėjimas buvo tai, kad tribūnos buvo pustuštės. Lietuvos futbolo federacijos stadionas nedidelis, bet maždaug 5000 sirgalių jame tilptų. Deja, tuščių kėdžių buvo daug daugiau nei užimtų. Šalyje, kurioje vis dar yra beveik 3 mln. gyventojų, į nacionalinės komandos rungtynes ateina koks tūkstantis. O tų, kurie neateina, negalima smerkti. Vietoj malonumo jiems pasiūlomas kliūčių ruožas.
Prie stadiono yra viena nedidelė stovėjimo aikštelė. Užvakar į ją buvo įleidžiama tik pagal kažkokius sąrašus. Žiūrint paprasto sirgaliaus akimis, padėtis tokia, kad nėra jokios aikštelės. Liepkalnio gatvės namų kiemai užkemšami per kiekvienas rimtesnes rungtynes, nors jie skirti visai ne tam.
Šįkart parkavimo problema buvo mažesnė, bet tik todėl, kad stadionas buvo pustuštis. Problema gal būtų dar sumažėjusi, jei sirgaliai būtų turėję galimybę namo parvykti visuomeniniu transportu, tačiau reikia būti tikru entuziastu, kad išbandytum laimę. Juk rungtynės prasidėjo 21.45 val., o baigėsi prieš vidurnaktį. Pasirodo, taip liepė UEFA, nors kitos mūsų grupės rungtynės Rumunijoje kažkodėl prasidėjo 16 val. vietos laiku. Dabar yra spalio vidurys. Gamta sirgalių ir futbolininkų neskriaudė, bet teoriškai tokiu metų laiku ir tokią valandą Lietuvoje gali būti ir minusinė temperatūra, ir sniegas.
Kai sirgalius, mokantis už bilietą, vietoj stovėjimo aikštelės gauna kiemą arba duobėtą aikštelę (šalia kapinių, o ne šalia stadiono), kai jis negali parvažiuoti namo troleibusu, kai jis prieš naują darbo savaitę negali normaliai išsimiegoti, tuščios tribūnos nestebina. O tuščios tribūnos futbole yra pavojingiausias ligos simptomas. Jos sukelia liūdną mintį: jei pasaulyje ir yra šalis, kurioje futbolui gresia mirtis, tai yra mūsų šalis.
