Paskui maisto šaltinį visada migruoja gyvūnai - tokie gamtos dėsniai. Ne išimtis ir žmogus, kai elementarių buitinių poreikių tenkinimas tampa sudėtingas, nori nenori tenka pakelti sparnus ten, kur gali išgyventi. Iš Lietuvos baigia išsivaikščioti jauni lietuviai, medikai, statybininkai, inžinieriai - vyksta didžiulis protų nutekėjimas. Tačiau mūsų šalies vadovai emigracijos problemai skiria tik kosmetinį dėmesį, matyt, mano, papudruos visuomenei smegenis vienadieniais teiginiais ir akcijomis, ir užteks. Deja.
Deklaracijomis nebuvo išgelbėta nė viena tauta. Ypač kai tos deklaracijos yra iš popierinės pareigos, visuomenės laukimo, bet ne iš širdies, iš noro išsaugoti savo šalį, kalbą, žmones, vertybes.
Džiugu, kad Redakcinės kolegijos tribūna kalba apie opiausias šaliai problemas, bet ne tik kalba, o telkia tautą, atsijoja grūdus nuo pelų. Kartu atspindi ir mūsų valdžios neįgalumą spręsti daugelį valstybės išlikimui svarbių klausimų. O valdžia ir yra tam, kad pajudintų akmenis, tačiau šiais laikais sunkių darbų kratosi daugelis. Matyt, mūsų valstybės vairininkai irgi patenka į tą būrį. Deja. O taip norėtųsi, kad tauta, valstybė rūpėtų ne tik iškiliems Lietuvos filosofams, rašytojams, bet ir valdžiai.
Jei nebus piliečių valstybėje, nereikės ir pastarosios. Manau, valdžia tą puikiai suvokia. Tik kažkodėl vis dar laukia, kol jos darbus nuveiks kiti. Tie, kuriems rūpi.
Paskui maisto šaltinį visada migruoja gyvūnai - tokie gamtos dėsniai. Ne išimtis ir žmogus, kai elementarių buitinių poreikių tenkinimas tampa sudėtingas, nori nenori tenka pakelti sparnus ten, kur gali išgyventi. Iš Lietuvos baigia išsivaikščioti jauni lietuviai, medikai, statybininkai, inžinieriai - vyksta didžiulis protų nutekėjimas. Tačiau mūsų šalies vadovai emigracijos problemai skiria tik kosmetinį dėmesį, matyt, mano, papudruos visuomenei smegenis vienadieniais teiginiais ir akcijomis, ir užteks. Deja.
Deklaracijomis nebuvo išgelbėta nė viena tauta. Ypač kai tos deklaracijos yra iš popierinės pareigos, visuomenės laukimo, bet ne iš širdies, iš noro išsaugoti savo šalį, kalbą, žmones, vertybes.
Džiugu, kad Redakcinės kolegijos tribūna kalba apie opiausias šaliai problemas, bet ne tik kalba, o telkia tautą, atsijoja grūdus nuo pelų. Kartu atspindi ir mūsų valdžios neįgalumą spręsti daugelį valstybės išlikimui svarbių klausimų. O valdžia ir yra tam, kad pajudintų akmenis, tačiau šiais laikais sunkių darbų kratosi daugelis. Matyt, mūsų valstybės vairininkai irgi patenka į tą būrį. Deja. O taip norėtųsi, kad tauta, valstybė rūpėtų ne tik iškiliems Lietuvos filosofams, rašytojams, bet ir valdžiai.
Jei nebus piliečių valstybėje, nereikės ir pastarosios. Manau, valdžia tą puikiai suvokia. Tik kažkodėl vis dar laukia, kol jos darbus nuveiks kiti. Tie, kuriems rūpi.
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
