Iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių liko maždaug pusmetis, bet pasaulis jau dabar įdėmiai stebi Braziliją. Tiesa, stebi visų pirma ne dėl žaidynių, o dėl uodų platinamo viruso. Uodas yra mažas, virusas - dar mažesnis, tačiau maži dalykai gąsdina labiau nei dideli. Kai kažkur kyla žemės drebėjimas ar uraganas, pasaulis išreiškia užuojautą, nusiunčia paramą, suskaičiuoja aukas ir gyvena toliau. Virusas yra paslaptingas ir todėl toks šiurpus. Žmogus demonus dažniausiai įžvelgia būtent tuose dalykuose, kurių nemato plika akimi.
Virusas yra iššūkis civilizacijai, jos lakmuso popierėlis. Kur yra netvarka, higienos trūkumas, ten virusui gera. Savo ruožtu civilizacija gali jį pulti pasitelkdama mikroskopus, serumus ir kitokias mokslines gudrybes. Žmonija tokia galinga, kad virusas lyg ir neturi šansų. Visa tai teorija, o praktikoje Zikos virusas kol kas jaučiasi puikiai. Taip nesijaučia žmonės, kurie išgirsta vis kitokių naujienų. Tai paaiškėja, kad virusas plinta lytiniu būdu, tai jau plinta ir per seiles. Vieną dieną jis tarpsta kažkur toli, kitą dieną jau užklysta į Europą.
Sakysite, su gamta nepakovosi? Gal ir taip, tačiau žmonija atkakliai kovoja, kai reikia gamtos sąskaita dar šiek tiek pagerinti gyvenimo sąlygas tiems, kurie ir šiaip gyvena patogiai. Automobiliai tuoj galės važinėti be vairuotojų pagalbos, telefonai yra daug išmanesni už žmones. Kai pažiūri į tai, civilizacija atrodo klestinti. Kur neklestės, jei technologijų pirmūnai meta milijardus tik tiems tyrimams, kurie milijardų skaičių dar padidina. Atrodo, kad visa planeta susirgo šizofrenija, susidvejino. Vienoje dalyje mąstoma, kaip telefoną paversti išmanesniu už kosminį laivą. Kitoje dalyje žmonės gyvena lūšnose, o žmonėse gyvena Zikos virusas.