Dar neišskridusiems ar jau išskridusiems negrįžtinuotraukos (9)

2017 balandžio mėn. 21 d. 08:58:10 Perskaitė 1567

Prieš beveik 100 metų plunksną į rankas paėmęs Vincas Mykolaitis-Putinas išpranašavo kur kas tiksliau nei Nostradamas ar Vanga. „Lydėdami gęstančią žarą vėlai, pakilo į dangų margi sakalai. Paniekinę žemės vylingus sapnus, padangėje ištiesė savo sparnus. Ir tarė margieji: negrįšim į žemę, kol josios pakalnės ir kalnai aptemę. Sapnai ir šešėliai padangėse mums, šviesiųjų į saulę kelių nebedrums...“

 

Kaip pirštu į akį apie jau daugiau nei dešimtmetį trunkantį Lietuvos pirmavimą Europos Sąjungoje pagal emigracijos rodiklius. Pernai iš šalies emigravo daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų, 14,5 proc. daugiau negu prieš dvejus metus. Šiemet vien per porą mėnesių netekome jau 14 tūkst. O nuo Nepriklausomybės atgavimo pradžios mūsų skaičius dėl emigracijos susitraukė daugiau kaip 900 tūkst., arba beveik ketvirtadaliu visos Lietuvos gyventojų.

Vėl tapę laisvi lietuviai iš Tėvynės bėgti pradėjo sekdami dar XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje tai dariusių tautiečių pavyzdžiu - norėdami paprasčiausiai užsidirbti pinigų. Tačiau daugybė jų su doleriais grįžo į Lietuvą. Dabar užsienyje prakutę lietuvaičiai atgal nesiveržia. O ir specialistai konstatuoja, kad pastorėjusios gyventojų piniginės emigracijos nesumažins.

Pinigai, aišku, vaidina ne paskutinį vaidmenį, tačiau žmogui kur kas svarbiau savo Tėvynėje jaustis saugiai, matyti, kaip jam, o ne jis tarnauja vis labiau besipučiančiam valdininkų klanui, kaip pastarieji atlyginimą gauna už realiai atliktą darbą, o ne už darbe išbūtas valandas. Lietuvos gyventojas Lietuvoje liks ar į ją sugrįš, jei jausis joje Žmogumi ir su juo bus elgiamasi kaip su Žmogumi. Nes kitaip, kaip ir išpranašavo V.Mykolaitis-Putinas, „tačiau iš dangaus nei anksti, nei vėlai, negrįžo į žemę margi sakalai“.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net