Toje žemėje tūkstančius metų gyveno vokiečiai, statė savo miestus, tiesė kelius, augino vaikus - kūrė gerovės valstybę. Kai sukūrė, jų šalį užplūdo svetimi - plėšė, vogė, prievartavo, žudė, kaulijo pašalpas ir reikalavo savo „teisių“...
Chemnico demonstracijose vokiečiai dešimtimis nešė aukų portretus. Šiuos žmones nužudė svetimi vos per du pastaruosius metus. Tačiau šlykščioji lietuviškoji propaganda juos toliau dergia, kaip įmanydama - vadina „populistais“, „radikalais“, netgi „fašistais“, tarsi žinotų, ką tai reiškia...
Sovietiniais laikais bolševikai tobulai buvo įvaldę sąvokų sukeitimo vietomis meną, aukas vadindami budeliais. Dabartiniai laikai rodo, kad bent jau Lietuvoje jiems puikiai pasisekė: šiuolaikiniai komjaunuoliai uoliai vykdo savo mokytojų priesakus ir yra ištikimi jų idealams.
Tačiau Europos tautos bunda ir pradeda rašyti istoriją iš naujo. Švedijoje - Demokratų partija, Italijoje „Šiaurės Lyga“, Vokietijoje - „Alternatyva Vokietijai“, Austrijoje - Laisvės partija, Prancūzijoje - Nacionalinis Frontas yra populiariausios šių valstybių politinės jėgos. Patriotinės partijos seniai įsitvirtino ir Vidurio Europos politiniame elite - Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje. Britanija pasitraukė iš istorijos klastotojų ir melagių sąjungos. Dangus jau švinta.
Ir Chemnice vokiečiai pagaliau pasakė: „Čia mūsų žemė“. Juos parėmė nelaimės broliai iš migrantų nusiaubtų Skandinavijos šalių. Italai išsirinko protingą valdžią, kuri apsuka svetimųjų laivus atgal. Net lietuviškiems propagandistams teks susitaikyti su nauja tikrove.
Tautų Europos projektas jau stovi ant slenksčio, o mes vis dar murkdomės kosmopolitizmo ir laukinio liberalizmo tamsybių liūne, vaizduodami labai progresyvius ir „šiuolaikiškus“, nors iš tikrųjų vėluojame dešimtmečiais. Nes mūsų istoriją nuolat rašo svetimi.