Visuomet pasisakiau už alkoholio reklamos draudimą, nes esu įsitikinusi - kas norės, tas alkoholio ras ir be reklaminio gido. Tačiau kai Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pradėjo tyrimą dėl knygos vaikams „Miško pasakos“, aš ne juokais užsirūstinau. Tai mano asmeninė nuoskauda, nes su šia knyga ir jos herojais stebuklingais miško gyventojais aš užaugau. Žinoma, tuomet šios pasakos buvo leidžiamos atskiromis knygomis, kurios buvo brangios, ir gavusi bent ją vieną iš jų be proto džiaugdavausi.

Labai gerai pamenu piešinėlius, kuriuose nykštukai verda garsųjį kalvadosą bei visą šios scenos aprašymą. Net dabar, vartydama šiuos knygos puslapius, nematau alkoholio reklamos. O ką jau kalbėti apie tuos laikus, kai buvau maža. Tuomet mačiau tik raudonkepurius nykštukus ir gėrimą, verdamą iš obuolių. Nei jo ragauti, nei juo domėtis tuomet nepradėjau. Nepradėjau ir užaugusi.

Mano įsitikinimu, didžiausią įtaką vaikams daro televizija ir tėvai. Kad ir kaip idealiai galvotume, knygos viską keičiančios įtakos dažniausiai neturi. Todėl kad ir ką vaikas perskaito knygoje, pavyzdį jis visuomet ims iš tėvų. Matydamas tėvus, keliančius taurę vyno, vaikas susidomės: „Kas tas raudonas skystis, kurį tėvai taip mėgsta.“