Net neverta klausti, kas šiuo metu yra didžiausias šalies skaudulys. Atsakymas televizijos ekranuose ir laikraščių puslapiuose - „Snoras”. Šis vardas netyla ir tarp minios žmonių, jau kelias dienas besibūriuojančių sostinės centre. Čia savo sunkiai sutaupytų pinigų laukia ne viena dešimtis nacionalizuoto banko klientų. Ketvirtadienį, rengdama publikaciją apie šį banko skandalą, lankiausi Gedimino prospekte, kur sutikau šąlančius ir susirūpinusius vilniečius.

Vos porą dešimčių banko filialų per visą Lietuvą atidaręs „Snoras” verčia savo klientus keltis dar neprašvitus, kad spėtų atsistoti į eilės, prašančios pinigų, pradžią.

Tikros informacijos iš valstybės vairą laikančių asmenų negaunantys žmonės, daugiausia pensininkai, tik ranka numojo, kai pasiteiravau, kokios nuotaikos sklando tarp „Snoro” nuviltų klientų. Ne vienas pensininkas piktu balsu keikė valdžią, kad neapsaugojo jų turto, o kiti tyliai nuleidę galvas stūmėsi į priekį, kad bent galėtų sušilti viduje ar užduoti klausimą banko darbuotojui.

Bankais pasitikėję tautiečiai prisipažįsta, kad valdžios nuraminimai labai padėtų, tačiau iki šiol sulaukia tik kalbų apie sprendimus, o jų dar nėra. Vis ilgiau mūsų šalyje viešinčiam banko administratoriui 0,5 mln. litų algos lietuviai iš savo pinigų mokėti nenori.