Pirmąją šios savaitės dieną Lietuvos gyventojai savo kailiu pajuto, kaip juos asmeniškai gali paveikti vis labiau įsibėgėjantys valdžios planai išmokyti visus gyventi be grynųjų pinigų. Pirmadienįi ėmė ir „užlūžo“ atsiskaitymas bankų kortelėmis. Už pirkinius ir įvairias paslaugas jomis dalis lietuvių tądien negalėjo atsiskaityti nuo popietės iki vėlyvo vakaro.
Žmonės liko nepavalgę viešojo maitinimo įstaigose, negalėjo nusipirkti maisto, buvo priversti palikti įvairių prekių prikrautus vežimėlius prie prekybos centrų kasų. Aišku, ne visi. Tik tie, kurių piniginėse grynuosius jau pakeitė banko kortelės. Tuo tarpu jose turėję pakankamą kiekį „šlamančiųjų“, jokių sunkumų nepajuto. Šiuo atveju liko tik pasidžiaugti, kad lietuviai Europos Sąjungoje yra vieni didžiausių mėgėjų už viską mokėti grynaisiais.
Gyventojų „kojines“, jei ne visiškai ištuštinti, bent ženkliai paploninti siekiančiai valdžiai tokios problemos yra nevertos dėmesio. Pamanyk, banko kortele atsiskaityti negalima. Juk aplinkui pilna bankomatų, pasiimk grynųjų ir susimokėk. Paprasta. Tik įdomu, keliems ar keliolikai prekybos centre apsipirkti pasiruošusių piliečių užtektų bankomate esančių grynųjų? O jei dar banko kortelės bevertėmis staiga ir ilgam taptų ne paprastą, o savaitgalio dieną? Ir kiek tokiu atveju komisinių už pinigų išgryninimą svetimam bankui sumokėtų negalintys pasinaudoti savojo banko bankomatu. O jei žmogelis jau yra išnaudojęs mėnesio pinigų išgryninimo limitą?
Tad prisimenant legendinį „kas galėtų paneigti“, kyla natūralus įtarimas, ar tik bankai kartais tokiais sutrikimais nėra suinteresuoti. Juk sena tiesa, kad į visus klausimus atsakymus galima rasti sužinojus, kam visa tai yra naudinga.