Praėjusį savaitgalį Holivude išdalinti „Oskarai“, bet tai buvo ne vieninteliai svarbūs kino apdovanojimai. Prieš „Oskarus“, skiriamus geriausiems arba labiausiai atitinkantiems politinio korektiškumo tendencijas, tradiciškai išdalinamos „Auksinės avietės“. Jos skiriamos blogiausiems. Šiemet „Auksinė avietė“ blogiausio aktoriaus kategorijoje atiteko JAV prezidentui Donaldui Trampui ir tai dar kartą priminė, kad kinas ir politika yra glaudžiai susiję. Na, jei ne kinas, tai bent jau vaidyba. Paprastai - labai prasta vaidyba.
D.Trampas gavo „avietę“ todėl, kad jo veidas šmėkščiojo dviejuose dokumentiniuose filmuose. Ir, be abejo, todėl, kad tiesiog madinga nemėgti D.Trampo. Čia pasirinkimas aiškus, bet kas atsitiktų, jei kas nors sugalvotų skirti „avietę“ Lietuvos politikui? Kaip reikėtų išsirinkti, kai aplink tiek daug prastos vaidybos?
Pažvelkime į kelis pagrindinius kandidatus. Vienas vaidina, kad yra labai susirūpinęs dėl Lietuvos žmonių gerovės, nors anksčiau, kai kandidatas dirbo banke, šis vaidmuo buvo visiškai svetimas. Kitam kandidatui ypač sunku, nes reikia kurti „kieto“ premjero vaidmenį, bet kartu ir atitikti scenarijaus autoriaus sukurtą „jautraus žmogaus“ įvaizdį. Trečia kandidatė vaidina mažiau, ji vis dar sugeba išvadinti oponentus „socbebrais“ ir „bliūdų laižytojais“. Ačiū už nuoširdumą, bet ši kandidatė turi vieną, politinei vaidybai būdingą, ydą - apsimeta, kad valdžioje niekada nebuvo ir tik neseniai išlindo iš užkulisių.
Tai kam skirti „avietę“? Juk yra dar visas tuntas antro plano aktorių, norinčių tapti merais. Dauguma jų labai panašūs savo energingomis povyzomis, paraitotomis rankovėmis ir veidais, kuriuose saldžią vilties šypseną bando suderinti su rūgščia rūpesčio našta. Tikras laukinio miško avietynas. Kaip, po perkūnais, reikės tokį išravėti?