Lietuvoje jau įprasta, kad tiesos nesakymas nėra melas. Todėl už tai ir nebaudžiama. Politikams, prisiekusiems tarnauti tautai, tai yra kasdienybė. O kai kurie verslo atstovai, besidžiaugiantys galimybe būti išlaikomi daugumos Lietuvos gyventojų, taip pat seniai perėmė žmonių mulkinimo madas. Labai gerai suprantama, kad žmonės jau seniai pavargo piktintis, kad pinigines atverti turi už tai, ko nėra ir nebuvo. Turime dukart susimokėti ir už tai, kad valstybinės institucijos, pamiršusios joms suteiktas funkcijas, tyčiojasi iš į jas besikreipiančių žmonių. Vienąkart - atlyginimais ir priedais už nieko neveikimą, kitąkart - už tai, kad esame kvailinami.
O kaltieji yra tik tie, kurie sensta ir turi išeiti į pensiją. Kalti tik tie, kurie nusižeminę prašo išrinktųjų atkreipti dėmesį į jų esmines problemas. Turime jaustis kalti dėl to, kad nebespėjame patys apginti savo teisių, nors tam sukurta dešimtys mūsų pačių išlaikomų institucijų. Žmonės numoja ranka. Matyt, valdžios atstovai, nepajudinantys nė piršto dėl savo žmonių, o tik akylai saugantys tik kai kurių grupių interesus, taip įgyvendina tą mįslingą ekonomikos gaivinimo planą? Neabejoju, kad valdžia vedama būtent tokio altruizmo. Todėl nesipiktinkite. Turime kentėti tautos labui.