Lietuvos valdžia galanda ginklus ir kyla į kovą prieš naują priešą. Nors nauju jį pavadinti net neapsiverčia liežuvis. Per daug nesislapstydamas šis priešas mūsų panosėje savo pajėgas sparčiai gausina jau ilgiau nei 27 metus - nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau mūsų valdžia praregėjo ir jį pamatė tik dabar, kai jai labiau nei akivaizdžiai pirštu parodė Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“.
Pamanyk tik, kas galėjo pagalvoti, kad net trečdalis Lietuvos gyventojų gyvena ties skurdo riba. Daugiau skurdžių Europos Sąjungoje yra tik Bulgarijoje, Rumunijoje ir Graikijoje. Nuo tokios nepagražintos realybės šoką patyrę valdžios vyrai ir moterys ėmė sukti galvas ką daryti, kad vargšų mūsų šalyje ne daugėtų, o mažėtų.
Kadangi ne tik medikai žino, kad norint išgydyti, pirmiausiai reikia išsiaiškinti, kas ligą sukėlė, tautos išrinktieji puolė ieškoti lietuvių skurdo priežasčių. Ir prasidėjo - posėdžiai, pasitarimai, konferencijos, konsultacijos, studijos, kongresai, forumai ir taip toliau. Kalbų daug, o realios veiklos ir tuo labiau naudos, kol kas absoliutus nulis.
Nors labai konkretų atsakymą į klausimą, kas labiausiai nuskurdino ir toliau skurdina lietuvius, valdžia gali gauti čia ir dabar. Ir nereikia klausti net penktokų. Užtektų tik realiai nusileisti ant žemės - išeiti į gatvę ir paklausti pirmo sutikto žmogaus. Į skurdo bedugnę vis giliau ne krentame, o tiesiog skriejame įvedus eurą. Kainos sumeluoti neleis. Kiek prekės prieš tai kainavo litais, tiek dabar kainuoja eurais.
O jei ir toliau su skurdu kovosime vien tik kalbomis ir trumpalaikėmis akcijomis, tai gali atsitikti taip, kad teks ne kviesti žmones aukoti paramą maistu renkančioms ir ją nepasiturintiems dalinančioms organizacijoms, o pastarąsias saugoti nuo valgyti norinčių šalies piliečių.