Seimo Biudžeto ir finansų komitetas ėmėsi nagrinėti krizės laikotarpį. Didysis klausimas: kodėl valstybė skolinosi brangiau nei galėjo? Mėgstantiems konkretumą, primenu: 2009-2012 m. Finansų ministerija pasiskolino 7,5 mlrd. eurų už palūkanas, siekiančias iki 9,375 proc. per metus. Dėl tokio skolinimosi teks sumokėti 3,2 mlrd. eurų palūkanų. Iš bankų paimtos paskolos pareikalaus 1,6 mlrd. eurų didesnių išlaidų nei buvo galima tikėtis pasiskolinus iš Tarptautinio valiutos fondo. Tiems, kas galvoja, kad krizė jau užmarštyje ir nevelta vėl kapstytis, skaičiuojant, kas praskolino Lietuvą, irgi tenka priminti, kad didžiąją skolos dalį - 5 mlrd. eurų - teks grąžinti 2020-2022 metais.
Taigi 1,6 mlrd. eurų - didelė žala valstybei ar nelabai? Manau, visi sutiks, kad didelė. Juk visas šalies biudžetas siekia 9 mlrd., tad 1,6 mlrd. užtektų pensijoms, mokytojų, ugniagesių, medikų algoms ir dar liktų politikams išsidalinti. Tačiau už tokią žalą valstybei niekas nebus nubaustas. Nes komitetas renkasi ne bausti, o tik išsiaiškinti. Iš tiesų, kaltininkus žmonės jau linčiavo - Andrius Kubilius ir Ingrida Šimonytė ilgam tapo krizės sinonimais. Na ir kas? Šie politikai ir toliau posėdžiauja Seime, priiminėja įstatymus, reguliuoja žmonėms gyvenimus. Būtent todėl, kad nejaučia absoliučiai jokios atsakomybės. O taip Lietuvoje, deja, yra visur. Sprendimus priimantys asmenys dangstosi neva sprendę ne jie vieni, todėl nesijaučia atsakingi už žmonių, valstybės likimus. O štai jeigu jiems grėstų reali asmeninė atsakomybė, tuomet su kiekvienu valstybės centu elgtųsi lyg su paties sąžiningai uždirbtu - jį saugotų.
Per krizę daugybė žmonių buvo priversti palikti savo namus, mesti verslus, dalis prarado viską, ką buvo užgyvenę. Paskolas lengva ranka daliję bankai neskubėjo įspėti žmonių, kuo visa ta euforija gali baigtis. Ką tuo metu veikė Lietuvos bankas? Greičiausia rūpinosi, kad skandinavų bankininkai Lietuvoje klestėtų. Tačiau iš buvusių šios institucijos vadovų irgi niekas jokios bausmės nepajus.