Mančesteryje susisprogdino teroristas. Daug žuvusių. Daug sužeistų. Kaip ir anksčiau. Kitose Europos vietose. Per koncertus. Gatvėse. Prekybos centruose, metro stotyse.
Ar Lietuva tokiame kontekste saugi? Aišku, ne. Joks patruliuojančių ar apsauginių skaičius negali apsaugoti nuo mirtininko fanatiko. Galima tik išvengti atitinkamos rizikingos terpės, kuri reprodukuoja fanatikus. Nes kuo daugiau grybienos, tuo daugiau šansų, kad grybienoje išdygs ir grybas. Kiek žinome iš pavyzdžių, būsimieji mirtininkai kultūriškai į kitas visuomenes neintegravosi. Net ir tapę tų valstybių piliečiais ar ten gimę, augę, mokęsis. Tad vienintelis apsisaugojimo būdas - kuo mažiau įsileisti grybienos. Ar visai neįsileisti. Kaip Lenkija, Vengrija, Čekija. Nes pakaks vieno asmens, su jam nepriimtinu pasauliu susipykusio, ir tas asmuo pasigamins savadarbį sprogmenį. Puls žudyti „dėl didingo tikslo“.
Eilinio lietuvio bandito mentalitetas net ir pirmąjį atkurtos nepriklausomybės dešimtmetį didingiausiu tikslu laikė policijos ar mokesčių inspekcijos pastato apgadinimą. Ar konkurento sunaikinimą. Išeiviai iš kitokios kultūros kraštų ir banditiškai kiek kitokie. Tokio bandito neintegruosi net į lietuvį banditą. Mūsiškis banditas norėtų su garsia atlikėja kuo artimiau susipažinti, o arabas banditas - ją nudėti. Tad jei europietiškų ir pietietiškų banditų neįmanoma tarpusavyje integruoti, tai kaip tokį padarą sėkmingai, nepavojingai suartinti su eiliniais europiečiais? Neįmanoma!
Ar istorinė Lietuvos musulmonų bendruomenė pavojinguosius fanatikus atpažintų? Kažin. Nėra pasirengusi. Tad kurių galų rizikuoti savo piliečių gyvybėmis ir vykdyti bėglių priėmimo kvotas? Kai savų žmonių liko tik keliais tūkstančiais daugiau nei Mančesteryje su priemiesčiais.