Seimas po pateikimo pritarė siūlymui, kad Vėlinės būtų paskelbtos nedarbo diena. Tačiau džiaugtis, kad galėsime šitą dieną artimuosius, kurių netekome, pagerbti jau šiemet, neskubėkime. Prie šio klausimo Seimas grįš tik... gruodį.
Kai parlamentarai suinteresuoti kuo nors asmeniškai (pavyzdžiui, finansavimo skyrimu koalicijos partneriams), klausimas svarstomas skubos ar net ypatingos skubos tvarka. Tai yra, per kelias dienas arba sprendimas priimamas netgi tą pačią dieną. Vėlinės, pasirodo, yra trečiaeilis dalykas, mat projektas jas deramai pažymėti registruotas dar 2016-ųjų lapkričio 2 d., iš stalčiaus ištrauktas tik šią savaitę, o dabar ir vėl atidėtas.
O ši šventė, jei ponai parlamentarai nežino, turi gilias tradicijas. Tačiau deputatai ją turbūt painioja su Visų Šventųjų diena, švenčiama lapkričio 1 d. Kaip istorikas drįstu seimūnus supažindinti su faktu, kad pastaroji skirta pagerbti tuos šventuosius, kurie bažnytiniame katalikų kalendoriuje neturi savo atskiros dienos. Visų Šventųjų dienos tiesioginė paskirtis nėra susijusi su kapų lankymu, tačiau žmonės, pasinaudodami tik tuomet gaunamu laisvadieniu, pavertė šią dieną pagrindine kapų lankymo diena. Aišku, tai nereiškia, kad lapkričio 1-ąją reikėtų paversti darbadieniu ir suteikti žmonėms galimybę kapus aplankyti tik per Vėlines, kuri, parlamentarų žiniai, minima lapkričio 2 d. Juk vienos dienos nepakanka aplankyti tolimesnėse Lietuvos vietose esančius kapus.
Kaskart, kai tik užsimenama apie naujos šventinės dienos įteisinimą, seimūnai puola aiškinti, kad tokiu būdu valstybė praras milijonines pajamas, nes ilsėdamiesi žmonės nekuria BVP. Tačiau daugelis mielai mainais už Vėlines atsisakytų poilsio gegužės 1-ąją arba per Jonines. Ir dar parlamentarams, priekaištaujantiems apie nekuriamą BVP, derėtų pasižiūrėti į save. Juk patys jie ilsisi pusę metų per metus.