Ne per seniausiai atrasta galimybė, kad iš žmogaus embrionų išgaunamos kamieninės ląstelės gali pagelbėti asmenims, sergantiems Parkinsono liga ar išsėtine skleroze bei kitomis ligomis. Valio! Jums skamba fanfaros, spaudžiame dešinę.
Bet palaukite, ponai mokslininkai, kokia viso to kaina? Gelbėdami vienus, privalome pražudyti kitus. Ląstelė, embrionas, vadinkite kaip tik norite, skamba labai jau moksliškai ir tolimai. Juk ne taip gaila, kai žūva tiesiog neseniai susiformavusios ląstelės, o ne ką tik užsimezgusi kūdikio gyvybė. Kita vertus - sunku suvokti grėsmę, kurios mes nejaučiame ir vargu ar kada nors pajusime ar bent jau pamatysime.
Tokiu atveju tampa labai lengva ir patogu manipuliuoti žmogaus jausmais. Juk norite, kad būtų pagelbėta sergantiems? Tikrai taip, nes kiekvienas mūsų žinome, ką reiškia sirgti, ir mums rūpi pasveikti.
Tačiau koks jausmas yra gimti, tikriausiai niekas negalėtų papasakoti. Biblijoje rašoma: „Pradžioje buvo Žodis <...> Visa per Jį atsirado.“ Tad leiskite paklausti, kaip atsiradome mes? Iš tų pačių vienetų, kurie šiai dienai yra vertinami tik kaip medicinos mokslo ateities variklis.
O kas vertina žmogaus gyvybę? Mes juk neatsirandame monopoliniuose fabrikuose, kurie užtikrintų nuolatinį gimstamumą, kad būtų galima taip, lengva ranka, manipuliuoti gyvybės ląstelėmis.
