Neseniai feisbuke pastebėjau tokį nusistebėjimą: kaip čia yra, kad partija, kurios pavadinime yra žodis „liberalai“, prezidento rinkimuose palaiko neva konservatyvesnį kandidatą? Aš stebiuosi, kad kažkas stebisi. Norisi atsakyti kitu klausimu: kaip čia yra, kad neva konservatyvesnė partija iškelia liberalesnę kandidatę? O yra taip, kad tradiciniai terminai šiais laikais tiesiog neturi prasmės.
Žodžiai „kairė“ ir „dešinė“ irgi nieko nereiškia, bent jau Lietuvoje. Jų prasmė išnyko seniai, kai partija, apsimetusi socialdemokratine, pradėjo vykdyti labai liberalią politiką. Vėliau tokią politiką vykdė vadinamieji konservatoriai, dabar vykdo „valstiečiai“. Keičiamos tik detalės, o šiaip vieningai plaukiama pasroviui, net nebandant keisti esminių dalykų, pavyzdžiui, BVP paskirstymo.
Kodėl jūs apsimetinėjate, gerbiami ir negerbiami politikai? Kodėl vis dar skirstotės į kairiuosius ir dešiniuosius, jei nesate nei tokie, nei kitokie? Jūs visi esate kažkur per vidurį, plūduriuojate pilkų atspalvių vandenyse. Gal tiksliau - akvariume, nes ši talpa yra uždara, vanduo joje jau gerokai pašvinkęs. Visi bijote žengti žingsnį kairėn ar dešinėn, nes tai bus prilyginta dezertyravimui pas populistus ir radikalus. Net mažiausias žingsnelis atrodo pavojingas žmogui, tvirtai įsitaisiusiam ant šiltos kėdės.
Jūs apsimetinėjate, nes taip patogiau. Ir jums patogiau, ir jūsų oponentams patogiau, ir politologams patogiau, nes jūs esate žmonės, geriausiai įvaldę senąsias žaidimo taisykles. Nenuostabu, kad taisyklių, net praradusių prasmę, keisti nesinori. Patogu postringauti apie ideologijas, nors jas pakeitė kitas žodis iš tos pačios raidės - interesai. Negi dabar pripažinsi, kad tavo gaujos interesus pridengiantis partijos pavadinimas yra ne tikra spalva, o tik vienas iš pilkų, pasenusių politikos atspalvių?