Nuostabus šiemet ruduo - ramiai krenta lapai, nesiaučia vėjai, o termometro stulpelio rodmenys džiugina akį. Šilta. Ne veltui spalio 15-ąją Vilniuje buvo užfiksuotas šilumos rekordas. Pastarąjį kartą spalio 15-ąją 19,5 laipsnio šilumos buvo užfiksuota lygiai prieš šimtą metų. Sakoma, šiluma kaulų nelaužo. Tai tiesa, bet sąskaitos už šildymą gali pasibaigti infarktu... Ypač kai radiatoriai šyla tada, kai už lango beveik 20 laipsnių šilumos.
Gyvenu sostinės Fabijoniškių mikrorajone, senos statybos daugiabutyje (kai kam atrodo, kad 1991 m. tai jau gili senovė). Kasdien per langą stebiu, kaip visai dienai žmonės palieka atlapotus langus, atvirus balkonus. Nestebina - juk lauke šilta. Kiti, net ir nakčiai langų neužsidaro. Ir miega geriau prie atviro lango, ir šiek tiek grūdinasi. Stebina tik viena - kodėl neužsukamas šildymas? Pridėjus ranką prie radiatoriaus, jis šiltas. Aišku, šilumininkai aiškins, kad šildymą prisuko, bet neabejoju, kad sąskaitas gausime gerokai išaugusias. Už ką? Už tai, kad orą šildėme!
Beje, kone kiekvienais metais kartojasi situacija, kai vos paskelbus šildymo sezono pradžią, meteorologai pranašauja artimiausiu laiku atšilimą. Tai gal verta bent savaitėlę ilgiau pakentėti ir tik vėsesniam orui nusistovėjus šildyti daugiabučius? Nebijokite, pensininkai nesustirs į ragą. Mes nebijome šilčiau apsirengti, arbatos puodą užkaisti, į storą antklodę įsisukti. Būsime laimingesni dešimtį eurų sutaupę. Anūkui, vaistams, saldainiui ar knygai.
Sekant valdininkų veiksmus dažnai suabejoju, ar jie gyvena tame pačiame pasaulyje kaip ir mes. Gal jie visi naujos statybos namuose miega, užsukę tuos išmaniuosius radiatorius? Gal jie iš viso nesuvokia, kaip gyvena eiliniai žmogeliai? O gal jų sąskaitas kiti apmoka? Nežinau. Viena aišku, kad dauguma tuose aukštuose postuose sėdinčių asmenų nežino, ką reiškia kovoti už kelis papildomus eurus piniginėje. Ir kad jie paskutinėmis dienomis iki pensijos būna aukso vertės.