Per televiziją greitai nebebus ko žiūrėti, nes eterį okupuoja laidos, kurios, mano manymu, nevertos dėmesio, tačiau, kita vertus, jeigu jau rodomos, vadinasi, kažkas žiūri.
Nuolatiniai šeimų ginčai ir muštynės kažkur Lietuvos kaime, palikimo nepasidalijimas, moterį su vaiku paliko šio tėvas ir pan. Toks įspūdis, kad mūsų šalyje jau nieko gražaus nebėra, kad eterio verti tik tinginiai pašalpininkai, susipykę besikeikiantys kaimynai ir panašiai. Kodėl nerodomos laidos, kaip žmonės vieni kitus gerbia, padeda vieni kitiems. Nejaugi gražios istorijos nevertos dėmesio?
Lygiai tas pats ir kai kuriuose laikraščiuose: po savaitgalio - vien kriminalinės žinios, kas ką nužudė, kas kur avarijoje žuvo, koks namas ar tvartas užsidegė. Aišku, reikia ir tokių žinučių, tačiau jos neturi dominuoti. Šalyje žmonės ir taip pavargę nuo viešų rietenų, nepritekliaus, norisi atgaivos. Bent jau aš ją randu persijungusi užsienio televizijos kanalus, žiūriu laidas apie gamtą, mokslą, ten niekas nesišaudo ir nesikoneveikia.
Mūsų televizijoms reikėtų labai gerai pamąstyti, kokį produktą kuria žiūrovui. Juk jis, pažiūrėjęs vieną ar kitą laidą, turi pasisemti žinių, gerų emocijų, o ne susiimti už galvos ir pradėti manyti, jog Lietuvoje gyvena tik pikti žmonės, kuriems gyvenime niekas nerūpi, tik kaip kitam pakenkti.
Vaida, Radviliškis