O darželiuose tvarkos kaip nebuvo, taip ir nėra. Eltos nuotr.

O kokį smurtą patiria pedagogas, dirbdamas su tiek daug vaikų? Ir dar prie to reikėtų pridėti tėvelių lūkesčius, norus, pageidavimus, nepasitenkinimus... Kaip ilgai pedagogas gali išlikti emociškai ir psichiškai stabilus, jeigu jis kas trečia diena dirba po 10 valandų? Daug tėvų išvažiavę dirbti į Angliją, Vokietiją, Norvegiją. Vaikas auga nepilnoje šeimoje, o su tėvais bendrauja per internetą. Todėl labai dažnai darželyje tenka matyti vaikų agresijos priepuolius, kai juos atveda močiutės, sugyventiniai. Tokiu atveju pedagogui būna per mažai rankų jiems suvaldyti.

Manau, kad pradėti pertvarkyti švietimo sistemą reikėtų nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų, nuo vaikų skaičiaus grupėje mažinimo ar pedagogų padėjėjų etatų įvedimo. Reikėtų tiksliai įvardyti, kiek vaikų pajėgus fiziškai ir psichologiškai ugdyti pedagogas. Kiek valandų per dieną jis gali dirbti grupėje su 20 vaikų.

Mūsų mieste vieno darželio grupėje yra nustatytas darbas pusantro etato. Visas krūvis tenka pagrindinei pedagogei, dirbančiai vienu etatu toje grupėje. O pedagogas, dirbantis irgi etatu, tačiau su dviejų grupių vaikais, nėra pajėgus atlikti gerai savo darbo.

Kokia emocinė ir psichinė būsena gali būti vaikų, kurie tokioje aplinkoje ugdomi apie 10 valandų (grupės dirba nuo 7 val. iki 17.30 val.), nes abu tėveliai ilgai dirba? O tokioje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje jie yra ugdomi kelerius metus.

Prieš daugelį metų buvo pakeista pareigybė iš „šeimininkėlių“ į „auklėtojų padėjėjas“. Bet darbų atžvilgiu niekas nuo to nepasikeitė. O gal ikimokyklinio ugdymo įstaigoms jau reikia psichologo pagalbos, kaip ir logopedo. Dažnai tėveliai ir močiutės skundžiasi, kad nesusitvarko su vaikais namuose. Atrodo, kad vaikai vadovauja suaugusiesiems, o šie bijo savo vaikų. Džiaugiasi juos išvedę iš namų ir gali pailsėti. Pedagogai jiems duoda patarimų, tačiau pedagogams patiems būtų lengviau dirbti, jei pagalbą suteiktų psichologas, nors kartais būnantis įstaigoje.

Kokioje aplinkoje ugdome vaikus, tokius juos matome ir užaugusius. O jei šeimoje dar geriama, vartojami narkotikai? Ugdymo rezultatus matome nekokius. Todėl susidaro toks įspūdis, kad svečiose šalyse geresnes ugdymo sąlygas turi gyvūnai nei mūsų vaikai čia.

Valdžios atstovai su švietimo profsąjungomis susitarė dėl mokytojo etato, o ikimokyklinio ugdymo įstaigų bėdos liko tos pačios. Gal trūksta lėšų ką nors keisti, gal suvokimo, gal patirties. Išdalins vėl įstaigoms naujas metodines rekomendacijas, verstas iš švedų, norvegų kalbų, ir leis visiems pedagogams suprasti, kad mes vykdome švietimo sistemos pertvarką.

Žmonės turi poreikį, kad jų gyvenime būtų tvarka ir struktūra. Jeigu jie iš anksto negali numatyti, kaip susiklostys jų diena, jie nuolatos patirs stresą. O kad mūsų visuomenėje kažkas yra negerai, mes puikiai matome.

Skaitytoja iš Alytaus