respublika.lt

Lietuviai dirbti nori, bet negali

(0)
Publikuota: 2017 balandžio 07 15:52:04
×
nuotr. 1 nuotr.
Lietuviai dirbti nori, bet negali. Stasio Žumbio nuotr.

Aš nepastebėjau, kad mano gyvenimas būtų labai pagerėjęs krizei pasibaigus. Kodėl mano alga nepakilo iki buvusio iki krizės lygmens? Priešingai - ji nukrito. Nors skelbiama, kad Lietuvoje atlyginimų vidurkis kilo, taip pat ir Seimo narių alga. Turbūt dėl seimūnų algų kėlimo ir vidurkis pakilo, o mes, eiliniai, likome prie tos pačios suskilusios geldos.

 

Nesu tarybų valdžios gynėjas, bet kiek atsimenu, įvairūs būreliai, užklasinė veikla tais laikais buvo nemokama. Rugsėjo 1-ąją, atėjus į mokyklą, auklėtoja susodindavo mus ir klausdavo, kokia užklasine veikla užsiimame. Jei kas nors nelankydavo būrelio, bandydavo, pedagogė stengdavosi auklėtinį kur nors nusiųsti. Dabar valdžia negali tokiai politikai skirti pinigų, o jų ir ne visi tėvai gali skirti, nes jiems reikia išgyventi (ne gyventi). Valdžiai atrodo, kad svarbiausia statyti kalėjimus, kur tie patys vaikai, neradę savęs gyvenime ar paslydę, turėtų kur gyventi. Nori gyventi europietiškai, sėsk į kalėjimą, nes juk jie statomi pagal europinius standartus.

O gal geriau tuos pinigus panaudoti vaikų užimtumui? Atskirtis tarp vaikų socialine prasme nežmoniška. Atsimenu, kai prieš ketverius metus dukrą nuvedžiau pirmą dieną į gimnaziją. Jau tuomet buvo įprasta, kad mokyklose ir darželiuose nuolatinis reketas, vadinamas rinkliavomis. Ir tą kartą buvo sprendžiamas klausimas, po kiek įnešti į klasės fondą. Vienas tėvelis atsistojo ir sako: „Tai ką čia spręsti, susimetam po 50 litų.“ Atsimenu, viena moterėlė, skurdokai apsirengusi, drebančiom rankytėm ištiesė 20 litų ir sako: „Kitus vėliau atiduosiu.“ Liūdna, ne visi pagalvoja, kad kitas uždirba mažiau, o gal ir visai neturi darbo.

Nors darbo pas mus yra daug, tik va mokėt nenori niekas. O paskui skundžiasi, kad niekas Lietuvoje nenori dirbti. Prasidėjus krizei, aš taip pat netekau darbo. Ėmiau ieškoti, radau - reikalingas elektrikas. Nueinu, o pasirodo, kad ta įmonė užsiima vandentiekiu ar kažkuo panašaus. Tačiau jie kažkokiu būdu laimėjo konkursą padaryti dviračių tako apšvietimą. Paklausiau, ar jie turi daugiau elektrikų, nes ne vienam reikia dirbti tokį darbą. Man atsakė, jei vyrai sugeba vamzdžius pakloti, tai ir stulpus pastatys, o man reikėtų tik viską prijungti. Paklausus dėl algos atsakė: „Na, pirmą mėnesį tiksliai gausi minimumą, o paskui žiūrėsim.“ Tai ką čia šnekėti, jei kvalifikuotas elektrikas prilyginamas pagalbiniam darbininkui.

Atsimenu, kažkada vienas statybos įmonės verslininkas per televiziją pasakė (ten dažnai jį matau): „Jei aš žinočiau, kad darbininkas tikrai to vertas, jam nepagailėčiau ir penkių tūkstančių (dar litais).“ Tik kažkodėl jis tokių vis neranda. Turbūt tinkami tik iš užsienio.

Ir ne socialinės išmokos čia kaltos, ne jos čia skatina žmones nedirbti, o ponų verslininkų gobšumas. Savo vaikams irgi kalu į galvą, kad mokytųsi kalbų, nes Seimas ir toliau algas kels tik sau. Sakote, kur patriotiškumas? Kai tavo vaikai negali sau leisti to, ką leidžia išrinktųjų vaikai (pvz., anūkas Užsienio reikalų ministerijoje pradėjo dirbti nebaigęs universiteto), matant nelygybę, patriotiškumas greitai išgaruoja.

Ir kaip nevažiuoti į užsienį, jei Lietuvos suprasti neįmanoma. Jau seniai supratau, kad bent jau Lietuvoje ekonominiai dėsniai negalioja. Verslininkai aiškina, kad kainos kyla dėl to, jog daug išvažiuoja, populiacija mažėja, mažai parduoda prekių, jiems reikia išsilaikyti. Tik dabar suprantu, kad mano alma mater ekonomikos dėstytojas mane apgaudinėjo, kai mokiausi ekonomikos. Jis aiškino, kad kaina priklauso nuo pasiūlos ir paklausos santykio. Jei paklausa didėja, kaina kyla, pasiūla didėja, kaina mažėja. Bet pas mus atvirkščiai: prekių paklausa mažėja, nes nuolat mažėja žmonių šalyje, darbo jėgos paklausa kyla, bet jos kaina mažėja.

Nepriklausomybės paskelbimo laikais visi šnekėjome, kad po 10 metų gyvensime kaip Vakaruose. Bet dabar matau, kad ir 100-o neužteks. Kol bus protekcionizmas (anūkas ir kt.), kol verslininkai nesupras, kad jų darbuotojai irgi nori gyventi, dirbti ir uždirbti, emigracija tikrai nemažės. Lietuva pamažu virs Kinijos ar Ukrainos sritimi, nes iš šių šalių verslininkai ir norės importuoti pigios darbo jėgos.


Erikas Mikuckas

Kaunietis, kurio istoriją antradienio numeryje spausdino „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s