Kai iš niekam neskolingos valstybės šalis tapo iki ausų įsiskolinusia, ir dar iš ES šelpiama, manau, nebėra prasmės Lietuvos vystymosi matuoti ekonominiais kriterijais.
Kur kas svarbiau suprasti, kuo dabar tapo mūsų žmogus? Aš, būdamas fotografas, pastebiu, kad žmonėse nebėra tos vidinės ramybės, kurią fiksuodavau anksčiau. Miestelio šventėse matau trumpalaikį džiugesį, be tikrojo širdies džiaugsmo. Įžvelgiu susirūpinimą, baimę dėl ateities ir netikrumą.
Šiais laikais viskas privatizuojama, uždaroma, naikinama. Kažkada karaliene paskelbus privačią nuosavybę, buvo pažadintas žmogaus egocentrizmas, jis gyvuoja iki šiol. Egocentrizmas įžvelgiamas ir valdžios atstovų akyse, to priežasčių gana daug.
Tik kažkodėl tyli mūzos ir naujiems darbams neįkvepia.
Aidas, Ignalinos r.
