Premjeras apgailestauja, kad pabėgėliai nesiveržia ir nenori važiuoti į Lietuvą. Premjeras suka galvą, kaip juos motyvuoti, kad jie panorėtų važiuoti pas mus. Taigi skubu premjerui į pagalbą ir noriu patarti. Iš viso galėčiau būti jo patarėja, atlyginimo neimčiau. Taigi motyvuoju, kad mūsų žmonės yra įbauginti, bailūs ir paklusnūs, todėl pabėgėliai čia galėtų daryti, ką nori. Be to, pas mus dar nė karto nebuvo teroro aktų, taigi yra daug objektų, kur jie galėtų „pasilinksminti“ ir pasprogdinti savo bombikes, ką jie taip mėgsta daryti. Stovi gražūs Valdovų rūmai, Aušros vartai, Kauno soboras, Žalgirio arena ir daug kitų mūsų gerbtinų vietų, taigi jiems „darbo“ pas mus netrūks.
Laukiame visų jaunų ir stiprių vyrų, duosime jiems rentas, po 600 eurų, gerai maitinsime, už dyką gydysime, mokysime ir kitaip popinsime. Dar protingiau sumąstė „Carito“ „geradariai“ - kad reikia važiuoti tiesiai į tas valstybes ir vietose ieškoti ir vilioti pabėgėlius. Įdomu, už kieno lėšas ir ant kieno galvų „Caritas“ ir Bažnyčia nori užkrauti šitą naštą? Juk nei Bažnyčia, nei visuomeninis sambūris „Caritas“ nieko negamina, jie patys verčiasi iš žmonių aukų, kurių nuolat prašo iš žmonių, taip pat ir kitokios paramos. Aišku, graudenant žmonėms apie karo pabėgėlius ir jų nelaimes, žmonės aukoja. Savo riekę atriekė ir ES, todėl matosi, kad motyvacijos ir noro vilioti tuos pabėgėlius yra. Tik žiūrėdami televizorių dažnai matome ne suvargusius ir ne nelaimingus žmones, o dažniausiai gerai įmitusius, jaunus ir darbingus vyrus piktais ir nuožmiais veidais. Dažnas žaidžia mobiliuoju telefonu ir turi daug pinigų. Kas juos finansuoja ir siunčia į ES?
Susimąstykime, kol dar nevėlu.
Pensininkė Agota