Seimas paskyrė Valstybės saugumo departamento vadovą Darių Jauniškį. Pažadėjusį, jei nenukentės valstybės interesai, pranešinėti visuomenei, kas yra jos priešai.
Didesnis VSD pasitikėjimas visuomene tikrai nepakenktų. Nes kuo daugiau nebūtinų paslapčių, nutylėjimų, tuo daugiau tokiose visuomenėse būna paskalų. Nesaugumo jausmo ir baugių įtarinėjimų. Kad vos ne visi piliečiai vieni kitų slapčia klausosi, seka. Kad vos ne kiekvienas gali nekaltai būti paverstas „agentu“, „išdaviku“, „kurmiu“. Būtent taip jaučiasi žmonės, prieš 25 metus ištrūkę iš okupacinių represinių struktūrų. Ir jų dėl tos psichologinės traumos negalima kaltinti. Be to, nėra jokių garantijų, kad VSD nedirba asmenų, patyrusių panašias traumas. Ir įsivaizduojančių, kad dirba ne VSD, bet KGB rūmuose. Bei taikančių panašią žmonių įtarinėjimo, bauginimo ir slaptų pažymų rašinėjimo praktiką. Juk kagėbistai buvo įsikalę, kad išėjus iš rūmų juos supa vien priešai. Nustatyti arba dar nenustatyti. Lietuvoje, aišku, jie ne itin klydo. Bet atkurtojoje valstybėje savo piliečiais derėtų pasitikėti labiau. Nevadinant valstybine paslaptimi kiekvienos „špargalkės“.
Tikėkimės, kad VSD vadovaus profesionalas, sugebantis atskirti, kas pavojinga, o kas nepavojinga. Ir įspės visuomenę, kai to tikrai reikės. Juk daug kas priklauso nuo VSD vadovo asmenybės. Vieni per daug fantazavo, o kiti buvo per dideli slapukai.
VSD vadovavusį Jurgį Jurgelį prisimename kaip archeologą. Tuskulėnų dvaro parko teritorijoje atkasusį 1944-1947 metais sovietų nukankintų aukų palaikus. Kartu tai buvo ir viešųjų ryšių akcija. Nubrėžianti piliečių sąmonėje esminę KGB ir VSD takoskyrą. Buvo galima suvokti, kad VSD ne KGB. Vadovausis humanistiniais idealais.
Kita vertus, tų humanistinių idealų aiškiai pritrūko, kai VSD šefas Mečys Laurinkus pateikė Seimui pažymą apie gruzino mafiozo, stomatologės ir Rusijos plano „Strekoza“ tinklus. Kaip baisiai tas burbulas atrodė. Pervertas visomis įmanomomis schemomis. Kiek kalbėta apie valstybės išdavystę, kurios nebuvo. Ir ką po tokių burbulų eiliniam piliečiui galvoti? Jei net šalies prezidentas nuo tokių, atsiprašant, pažymų neapsaugotas, tai kur garantija, kad ir tavęs neišvadins „agentu“. Jei prireiks VSD vadovo jubiliejiniam gimtadieniui. Ar šalies vadovai asmeniškai pareikalaus. Duok kokį nors „šnipą“. Vieną, o dar geriau keturis. Kad mokesčių mokėtojai žinotų, kam leidžiami pinigai.
Ar normalu, jei, kalbant ankstesniems VSD vadovams, piliečiams iškart kildavo klausimas - meluoja ar sako tiesą. Ar normalu, jei iki šiol spekuliuojama, buvo pas mus CŽV kalėjimas ar ne. Ir jei M.Laurinkus ar Arvydas Pocius teigtų, kad nebuvo, netikėtume. Jei sakytų, kad buvo, irgi netikėtume. Jei sakytų, kad dabar balandžio mėnuo, irgi suabejotume. Nes girdėjome iš šių buvusių VSD vadovų įvairiausių pasakų. Gal todėl Gediminas Grina buvo nekalbus kaip vienuolis eremitas. Kad skirtųsi nuo pirmtakų. O koks bus naujojo VSD šefo braižas - pamatysime.