Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė turės aiškintis Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK). Dėl ne kokių nors nugvelbtų milijardų, bet dėl skrydžio į Kazachstaną viename lėktuve su verslininkais. Nors už bilietą užmokėjo ne verslininkai, o Ūkio ministerija.
Ar šis visas etinis sujudimas nėra tragikomiškas? O jeigu B.Vėsaitė būtų skridusi su gaisrininkais? Arba su suvirintojais, mokslininkais, dvasininkais? Arba su pensininkais? Arba su milijonieriais lietuviais išeiviais? Tada jokio skandaliuko tikrai nebūtų. Bet su kuo skristi ūkio ministrui į panašius tarptautinius renginius, jei ne su žmonėmis, atstovaujančiais šalies ūkiui?
Lietuvoje peršama nuomonė, kad mūsų verslininkai yra žemiausioji visuomenės kasta. Ir su jais bendrauti galima tik ministerijoje. Ar pro neperšaunamą stiklą. Bijome visiškai atviro politikų ir verslininkų kontakto. Ir kuo labiau politikai kentės už skaidrius kontaktus su verslininkais, tuo daugiau šansų, jog bus neskaidrių kontaktų. Bendravimas bus nuvarytas į pogrindį. Kur ir dabar pakanka tokių pabendravimų. Tik visuomenė jų neapčiuopia ir neapčiuops.
Lietuvoje niekada nepasieksime progreso, kol nebus politinės kultūros. Kol oponentai vieni kitus puldinės kaip beveisliai šunyčiai. Kol oponentai nesiaiškins, koks ministras asmeniškai kaltas dėl pradangintų milijonų, bet įkyriai kabinėsis dėl ištrūkusios švarko sagos ar susiraukšlėjusios kojinės. Gal specialiai visuomenei pakišamos antraeilės smulkmenos, kad būtų užmaskuotos milijardinės aferos? Pakišami beverčiai skandaliukai, kad visuomenė aikčiotų, baisėtųsi ir skandaliukuose murkdytųsi. Nes lengviau įsiminti B.Vėsaitės reisą pirmyn ir atgal. Tai sugeba ir pradinukas. Nes tariamas nusikaltimas telpa į kelis sakinius. O tikros aferos - labirintai. Jei ir būtų tie tamsieji labirintai išviešinti, žmonės pavargtų į juos gilintis. Be to, ir prokurorai neleistų. Tol vilkintų tyrimą, kol taptų pensininkas. Ir prokuroras, ir jo tyrimas. O šit B.Vėsaitės skandaliukas - kaip uoga. Lengva sukrimsti.
Ar galima taip primityviai manipuliuoti? Taip primityviai formuoti visuomenės nuomonę, jog VTEK dar nepradėjus aiškintis, ministras jau yra kaltas, todėl turi būti nuverstas. Kuo mes skiriamės nuo primityvių arabų kraštų, kur užtenka paleisti gandą apie Korano niekintoją ir tas žmogus bus minios sunaikintas.
Politinė kultūra Lietuvoje tragiška. Daug tragiškesnė nei bendroji mūsų kultūra. Nes mes, važiuodami troleibusu, dar netampome vairuotojo už skverno. Vyriausybės ateina dirbti, o opozicija - jų darbą kontroliuoti. Ar buvo kokia nors solidi kontrolė? Jei būtų buvusi, nebūtume praradę ištaškytųjų milijonų. Kontrolė apsiriboja pagalių kaišiojimu ne vietoje ir smulkmenų išpūtimu. O iš tiesų visoms vyriausybėms buvo trukdoma dirbti, bet visai netrukdoma prisidirbti. Premjerai labiau baiminosi, kad koks nors jų ministras nepaplepėtų telefonu su sekso eksperte, nei dėl to, kad ministras neišdraskytų švietimo sistemos. Ar, pataikaudamas tariamiems užsienio investuotojams, nesužlugdytų vietinių verslininkų.
