Lietuvos kultūros tarybos pirmininke siūloma kultūrininkė iš skandalingojo VEKS. Kultūrininkė, anot siūlytojų, „atitinkanti bendruosius reikalavimus“.
Matyt, Lietuvoje „bendrasis reikalavimas“ - įklimpti į kokią nors pinigų pataškymo balutę, bet iš jos išlipti sausam. Nusipurtyti ir antele drožti į naują milijonų pataškymo balą. Tapti patikimu skirstytoju. Taip mikliai skirstyti, kad joks prokuroras neamtelėtų. O kitokius nekultūringus amsėjimus kultūringai praleisti pro ausis.
Tad koks yra tas bendrasis valstybinis reikalavimas? Visose mūsų gyvenimo srityse. Reikia ne šiaip žmonių, bet ančių. Plėtoti antininkystę. Nes šis vandens paukštis balose neperšlampa. Nusipurto - ir vėl sausas. Tiesa, tiktų ir žąsys. Jos taip pat vandens paukščiai. Bet žąsys per garsiai girgsi. Mažiau patikimos. Be to, per pinigų dalybas gali įžnybti. O ko žnaibytis? Milijonų visiems pakaks. Jei susirinks sava „chebra“.
Tad kokie tie bendrieji reikalavimai valstybinėje antininkystėje? Kad valdininkija imtų, bet niekada neįkliūtų. Nes įkliūna tik „durnas“. Su tokiais prasidėti pavojinga. Dar ims ir kitus pakiš. Be to, kam taip kvailai išviešinti įkainius. Be to, imantys turi pasidalyti su gerais žmonėmis. O geri yra tie, kurie neįkliūna. Ir jei visų tų bendrų reikalavimų paisysi, būsi patikimas žmogus. Būsi saviškis. Net „įkalęs“ ar persivalgęs šašlykų neįduosi savų žmonių. Tylėsi kaip gipsas. Todėl, saugomas bendrųjų reikalavimų, darysi sėkmingą karjerą. Prilįsi prie dar didesnių pinigų. Juk dar daug yra nesuprastų menininkų. Pasiryžusių įsiamžinti vamzdžiais. Virvėmis, nuogais užpakaliais ar plasnojančiais celofanais. Ne, antys to nesupras. Per mažai kultūringos.
Remiantis valstybine antininkystės logika, sienas reikėtų patikėti nepagaunamiems kontrabandininkams. Nepagaunami muitininkai juk žino nepagaunamųjų tapatybes. Tad galėtų vieni kitus į tarnybas ir gaudybas pasiūlyti. Kad įsivyrautų visiška taika. Ir šunis apmokyti, kad isteriškai ko nors neužpultų. Nekaišiotų snukių į bagažines. Juk antis - toks mielas paukštukas. Taip taikiai per mūsų gyvenimus krypuoja.
Svarbiausia, anot siūlytojų, „išmanyti kultūros ir meno raidos procesus“. O jei kultūra - imti ir dalintis, o raida - ristis ir neįkliūti, tai toks išmanymas ritasi per Lietuvą su pagreičiu. Procesas jau įsibėgėjęs. Todėl nieko nestebina algos vokeliuose. Niekas neišsigąsta kalbų, kad tuoj bus ištrauktas milijardas iš kokio nors šešėlio. Nes puikiai žino. Niekas jo nei trauks, nei ištrauks. Jei ištrauks, tai tik 2 mln. litų kainavusį VEKS fejerverką į orą. Ar Gugenheimo muziejų. O šiaip tik viešai pavaidins. Net ir remiantis oficialiąja statistika, Lietuvoje su šešėliu susijęs kas penktas žmogus. Matyt, geriau būti penktu nei šeštu.
Kita vertus, jei su šešėliu susijęs kas penktas, kur garantija, kad visi į Lietuvos kultūros tarybą deleguoti yra pirmi, treti ar, Dieve neduok, šešti? Ir nė vieno penktojo. VEKS taip sukompromitavo gyventojų požiūrį į kultūrininkų skaidrumą, kad dabar kels įtarimų ir pačios skaidriausios milijonų dalybos.
