Kur mes nusiritome? Ar korupcija jau ne nusikaltimas, o legalus politikų versliukas? Ar gali būti, kad prokurorai jau išvien ne tik su pedofilais, bet ir kyšininkais?
20 tūkstančių litų kyšį iš Nacionalinio kraujo centro direktoriaus Vytenio Kalibato išreikalavęs sveikatos apsaugos viceministras Artūras Skikas už grotų nesės. Juk tūkstančius esą ne sau ėmė, o partijai, Šilutės liberalcentristams. Todėl ir išsisuko.
Ir partijos kostiumas liks švarus, be dėmelės. Kadangi kyšio šilutiškiams buvęs sveikatos viceministras nepervedė ir neatidavė, Liberalų ir centro partijos vadovas Gintautas Babravičius politinio aukotojo kalbas viešai vadina tik keistu liudijimu, A.Skiko sąžinės reikalu. Susikompromitavusiems ir per daug pasakiusiems partijose rankos neištiesiamos.
Nacionalinio kraujo centro vadovas 20 tūkstančių davė užspeistas į kampą. Suprato, kad jei neduos, galingas ministras suvalgys, o pavaduotojas neužtars. Patrauks drausminėn atsakomybėn, kaip Valstybės kontrolė rekomendavo, kėdę kitas, sukalbamesnis, užims.
Taigi už 20 tūkstančių Nacionalinio kraujo centro direktorius nusipirko užtarimą ir neliečiamybę. Dabar teisme virkauja buvęs pažemintas ir prašo teismo atlyginti neturtinę žalą.
Dar taip neseniai kostiumuotas A.Skikas vakarais iš TV ekranų mus sergėjo nuo mirtinai pavojingo kiaulių gripo. Buvo tapęs beveik savas daktaras, žadėjo, kad jau tuoj tuoj mus pasieks vakcina. Neįtarėme, kad mus guodė pats sunkiai sirgdamas neišgydoma korupcijos liga.
Paukščių, kiaulių ar ožkų gripas pareikalauja aukų. Tačiau šios ligos ateina ir nueina, o korupcija - ne. Ji pražūtinga mūsų sveikatai ir gyvenimui, plika akimi nematoma ir nejuntama tarsi radiacija.
Korupcija neapsakomai brangi. Jeigu ne ji, argi Vyriausybė ir savivaldybės būtų drįsusios taip išlaidauti, taškyti mūsų į valstybės biudžetą suneštus pinigus? Argi dabar turėtume 300 tūkstančių bedarbių, apkarpytas pensijas, grūstumėmės eilėse prie labdarinių kruopų, taip brangiai mokėtume už paslaugas? Iš kiekvieno sandėrio, kiekvieno viešojo pirkimo 30-40 proc. pasiima korumpuoti politikai, valdininkai ir verslininkai. Korumpuotieji kaip kovarniai sulekia ten, kur skirstomi valstybės biudžeto ar Europos Sąjungos tūkstančiai, milijonai ir milijardai.
Brangiausiai mums, piliečiams, kainuoja ne patys kyšiai, o dėl jų atsirandantys ekonominės ir politinės sistemos iškraipymai. Mat iš korupcijos pelnosi tik išrinktieji. Jiems korupcija didžiulis pelnas ir malonumas, todėl kaip kokie pedofilai vaikus jie prievartauja mus visur. Kai norime susigrąžinti žemę ar nuosavybę, pradėti verslą, gauti licenciją, laimėti konkursą, gauti europines išmokas.
Korupcija legalizuojasi. Neskaidrūs viešieji pirkimai jau vyksta partijose. Atvirai diskutuojama, už kokius postus valdančioji dauguma nupirks vieną Seimo narį ar visą frakciją, kokios ministerijos ar posto parsiduodantieji reikalauja. Taigi ir sveikatos viceministro noras už 20 tūkstančių padėti partijai ar sau nėra sunkus nusikaltimas, už kurį reikėtų atimti laisvę. Tik saulės netyčia nušviestas lašelis politinės korupcijos jūroje.
Mus, mokesčių mokėtojus, korupcijos organizatoriai apvagia, o jeigu negalime savo problemų pajudinti - įtraukia į korupcijos liūną. Kiekvienas lietuvis žino, ką sako patarlė “netepsi - nevažiuosi”. Todėl ir nesipriešiname, duodami patys stipriname korupcinę sistemą ir gyvename viltimi kada nors į valdžią išrinkti sąžiningus žmones.
