Mes stiprūs, kai susivienijame. Tik ne visada tai žinome..nuotraukos (33)

2018 liepos mėn. 29 d. 15:53:50 Perskaitė 2051

Vilniuje užpultas užsienietis. Rytą. Prie autobusų stotelės. Daugiau nei prieš savaitę. Nukentėjęs kreipėsi į policiją. Tačiau pareigūnai sukruto ir netgi sulaikė du įtariamus asmenis tik tada, kai pareigūnų nerangumu pasipiktino visuomenė. Pagrasino mitingu.

 

Iš vienos pusės apmaudu, jog tik piliečių pasipiktinimais bei mitingais tenka raginti, kad pareigūnai atliktų savo tiesioginę pareigą. Taip pat apmaudu, jog piliečiai, mitinguojantys dėl užsieniečio, kažin, ar lygiai taip pat mitinguotų dėl sumušto tautiečio. Jei Vilniuje, autobusų stotelėje, du chuliganai būtų sumušę lietuvį, apie tokį kriminalą visuomenė net nesužinotų. O įvykio netyrę pareigūnai tikrai neatsiprašinėtų. Neaiškintų, jog todėl negaudė nusikaltėlių, nes pareiškimo negavo. Tad užpultasis užsienietis, vardu Fabianas, tik parodė visuomenei, kaip kartais policija dirba. Jei pareiškimo negavo, neišvertė, neužregistravo, tai ir nedirba. Tik nebūtinai visada. Tarkime, kartais.

Šiuo atveju ne tiek svarbu, kiek ir dėl kokių priežasčių nukentėjo užsienietis. Svarbu tai, jog viešas visuomenės pasipiktinimas turėjo teigiamą poveikį. Policija sukruto. Rado įtariamuosius po savaitės. Nors galėjo pagauti iškart. Tą pačią dieną. Nebent chuliganai, primušę užsienietį, iškart išskrido į kosmosą. Tačiau pats svarbiausias dalykas - piliečiai turėjo progos pajusti, jog susivieniję tampa jėga. Tampa stūmokliu. Reikalaujančiu veikti. Reikalaujančiu gerbti.

Būtent visuomenės neslepiamas nepasitenkinimas privertė išskaidrėti ir teismus. Kuriais, kaip rodo visuomenės apklausos, žmonės vis labiau pasitiki. Tačiau ar būtų teismai išsivalę savo gretas savaime, jei visuomenė nebūtų to reikalavusi? Jei nebūtų tiek suabejojusi teisėjų reputacijomis, kad net reikalautų, jog bylos būtų nagrinėjamos su tarėjais. Jokia institucija neskaidrėja savaime. Savaime tik apkerpėjama, užpelkėjama, priprantama, prisitaikoma ir t.t. Kaip sumuštieji pripranta, kad jų skriaudikai nebus pagauti, kad jų pareiškimai - beprasmiai. O dabar teismai atgiję. Daug žmogiškesni. Savo sprendimus taip paaiškina, kad juos supranta ne tik teisininkai.

Valdžia tarnauja tik tada, kai valstybėje yra aktyvių piliečių. Jei tokių trūksta, valdžia ima žmonėms ne tarnauti, bet juos valdyti. Grubiai. Be ceremonijų. Nesiaiškindama ir neaiškindama. Mokėk mokesčius ir tylėk. Už tave galvojama. Niekam nesi įdomus. Todėl tik aktyvūs, visuomeniški piliečiai pristabdo visų valdžių universalų norą veikti diktatoriškai. Nieko nepaisant. Jei valdžia įtikėjo, jog būtent tokie jos veiksmai teisingi. Nesvarbu, jog valstybė ir vadinama demokratine. Tačiau būtent aktyvūs žmonės pirmieji pajunta, kad su piliečiais nesiskaitoma. Kad jie ignoruojami. Kaip tas sumuštas užsienietis stotelėje. Ar motinos bei jos sugyventinio užmuštas Matukas. Gerai, kad tai dar juntame. Gerai, kad dar nesame klusnūs, su viskuo sutinkantys veršiai. Gerai, kad dar viešai piktinamės, vadinasi, dar turime pilietinių resursų. Nes jei pilietinių resursų neliks, mus muš ne tik autobusų stotelėse.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net