Medikui - legali anoniminė premija?

Viena aišku, jog VTEK pirmininkas susirūpino dėl medicinoje tvyrančios pseudoetikos. Aišku, ne visi ima ir ne visi duoda. Kai kas duotų, jei pats turėtų. Kai kas iš pricipo neduotų, neimtų. Tačiau visi puikiai žinome, jog imančių bei duodančių yra. Medikai „apdovanojami“. Nors jokiam keleiviui nešautų į galvą apdovanoti troleibuso ar autobuso vairuotojo. Už tai, kad į Antakalnį nuvežė. Tad R.Valentukevičius bent stengiasi pasiūlyti kažkokią išeitį. Įteisinti legalią finansinę padėką.

Ar tai sumažintų kyšininkavimą? Tik kažkiek. Nes kertasi su žmogaus psichologija. Anoniminė labdara ar padėka iš principo nepopuliari. Visi garsieji pasaulio fundatoriai, mecenatai, premijų fondų steigėjai bei kitokie labdariai turėjo ir pavardes. Pradedant Antikos turtuoliu Mecenatu, Kauno Pažaislio vienuolyną pastačiusiu Pacu ir baigiant Nobeliu, Bilu Geitsu bei kitais labdariais. Jie visi norėjo ir nori palikti savo pavardes istorijai. Kad juos atsimintų. Žinotų, kas pinigus davė. Ar bent į Europarlamentą patektų. Tad ir pacientas kažin ar norės savo pavardę palikti tik ligos istorijai. Jis irgi norės, kad gerasis daktariukas žinotų, kas jį premijavo. Ne Jonas, ne Uršulė, bet Petras. Aš, aš! Ir kitąkart, kai susirgs, jausis prieš gerąjį daktariuką drąsiau. Nes gerasis bus premija įpareigotas.

Anoniminio atsidėkojimo efektyvumą labai lengva patikrinti bažnyčiose. Tikintieji per mišias daugiau įdeda į zakristijono nešiojamą lėkštę nei į aukų dėžutes. Nes kiek įbėrei į dėžutę - yra anonimiška. Na, tik Dievas pamato.

Anoniminis premijavimas turbūt labiausiai patiktų sąžiningiems medikams. Nereikėtų raudonuoti, muistytis, kai pacientas primygtinai bruka kyšį. O neįbrukęs įsivaizduoja, kad liga mirtina. Todėl daktariukas iš mirtininko nepaėmė. Juk retas taip ilgai ir sunkiai siekia medicininio išsilavinimo dėl būsimų kyšių. Pasipinigauti galima ir lengvesniais būdais. Bet jaunas specialistas, patekęs į tą nuolatinį gundymą „dovanėlėmis“, pamažu prie sistemos prisitaiko. Dėl įvairių priežasčių. Net ir todėl, kad neįžeistų paciento. Tad legali anoniminė premija išvaduotų jauną mediką iš tos psichologinės painiavos. Ir būtų legalus priedas prie atlyginimo.

Sunkiausia būtų išlaikyti tokių premijų anonimiškumą. Dėkingas pacientas jei ne tiesiogiai, tai bent per slaugutę stengsis pranešti - tai aš daviau! Be to, jei esama telefoninių sukčių, apsimetančių senų močiučių vaikaičiais, tai bus ir gudraujančių pacientų. Apsimetinėjančių premijuotojais. Sakys - daviau. Nors mediko biudžeto nepapildys nė centu.

Viena aišku, jog pacientai, neatsilyginę gydytojui, Lietuvoje vis dar jaučiasi kalti. Nors dauguma ligonių yra neturtingi. Vien šiuo aspektu žiūrint, anoniminis premijavimas turi daug pranašumų. Kas galės, premijuos. Kas negalės, bent nesijaus kaltas.