1 nuotr.Prokurorai, ištyrę trijų dėstytojų seksualinio priekabiavimo skandalą Vilniaus dailės akademijoje (VDA), nerado jokių kaltės įrodymų. Tikėtina, jog neras kriminalų ir kitais atvejais. Tačiau visi į seksualinio priekabiavimo mėsmalę įvelti asmenys, tarp jų - Nacionalinės premijos laureatai, garsūs režisieriai, taip ir liks prieš visuomenę apšmeižti. Nes žmonės linkę galvoti blogiau. Esą vis vien kažkas buvo.
O buvo tai, kas Lietuvoje pernelyg dažnai būna. Esame visuomenė-mėgdžiotoja. Beveik visos gyvensenos tendencijos, įskaitant jogą, kabalą, veganizmą, naujas meno formas, madingus rašytojus sugalvojamos ne čia, vietoje, bet nukopijuojamos iš užsienio. Jei JAV 2017 m. sukrėtė garsaus Holivudo prodiuserio seksualinio priekabiavimo skandalas, tai kaip mes čia, Lietuvoje, atsiliksime? Negi mes - tundra? Tad ir Lietuvoje iškart pasipylė „me too“. Nei metais anksčiau, nei metais vėliau. Iškart pritaikėme naują skandalą ir lietuviškai terpei. Tai savotiška mėgdžiojimo psichozė. Negi mes, vietinės menininkės, aktorės, prastesnės už užsienietes. Mes irgi „me too“. Tačiau jei JAV būtų 2017 m. nesukrėtęs seksualinio priekabiavimo skandalas, ir Lietuva šiuo klausimu liktų nė kiek nesukratyta. Nei dešimtmečiu anksčiau, nei metais anksčiau. Gal kratytumės dėl kitų masinių psichozių. Tarkime, dėl efektingo karmų, astralų išvalymo.
Lietuvoje žmonės labai lengvai ir kūrybiškai apšmeižiami. Tarsi būtų virtualūs ir jiems visiškai neskaudėtų. Neturėtų šeimų, tėvų. Nors turėtų būti visiškai paprasta. Nekalbėk apie savo artimą ar svetimą to, ko vėliau negalėsi įrodyti. Tačiau Lietuvoje vieši plepalai jau yra tapę kovos forma. Politiniu, konkurenciniu ginklu. Pretekstu kurti Seimo laikinąsias komisijas. Jei konkurentą galima sunaikinti slaptomis pažymomis, plepalais feisbuke ar anoniminiais skambučiais į inspekcijas, tai ir garsų menininką galima pribaigti šmeižtais. Ar doroti net po mirties. Kaip Justiną Marcinkevičių ar Saulių Sondeckį. Politikai po šmeižtų dar kažkaip atsitiesia. Bet kaip apsiginti jau mirusiems?
Judėjimas „me too“, kaip atėjo staiga į Lietuvą, taip staiga ir atslūgo. „Aukos“ nutilo. Vien tai parodo, jog Lietuvai nebuvo organiškas. Buvo tik mėgdžiojimas. Nes jei būtų buvęs organiškas, „me too“ būtų palietęs ne tik įžymius vyrus. Banga ristųsi iki eilinių gyventojų. Tačiau jei Amerikoje joks eilinis vyras - ne politikas, ne holivudinis negraibo eilinių amerikiečių, tai ir Lietuvoje turi būti taip pat. Dabar lauksime naujo judėjimo. Gal pulsime saugoti banginių. Nes pastebimos dvi vyraujančios mūsų visuomenės vystymosi tendencijos. Mėgdžiok užsienį ir šmeižk pačius iškiliausius vietinius. Ypač tyčiokis iš tėvynainių, kurie atsisako aklai mėgdžioti.
Ką tai reiškia? Tik tai, jog nors tapome laisvi, keliaujame po užsienius, tačiau dar niekada nebuvome tokie provincialai. Šit artėja naujas politinis sezonas, o visa „politika“ - nesibaigiantys plepalai apie vieno Seimo nario nesantuokinę dukrytę. Tarsi šie plepalai padidintų BVP, tarptautinį saugumą bei pensijas.
