Baltijos plėtros forume nebuvo dviejų įtakingiausių Baltijos jūros valstybių vadovų. Angela Merkel ir Vladimiras Putinas neatvyko į Vilnių.
Jei Baltijos plėtros forumas vyktų Berlyne, mes paknopstomis į jį nudardėtume. Net jei atsistatydintų pusė Seimo ir šalies prezidentė (-as). Vis vien liktų koks nors neatsistatydinęs mūsų vadas ir, išgirdęs Europos švilptelėjimą, nesiryžtų likti namie. Nudumtų, kur šaukiamas, iškart. Kūlvirsčia! Griūdamas! Neatsikalbinėdamas! Mūsiškių vadų nesustabdytų nei ugnikalnio pelenai, nei potvyniai, nei nuskurę piliečiai. Mūsiškiai labai eiklūs.
Neatvykti Vokietijos kanclerė sugalvojo menkutį pretekstą. Neatvyko dėl Vokietijos prezidento atsistatydinimo. Ar kanclerės pusdienis, praleistas Vilniuje, Vokietijoje būtų virtęs politine katastrofa? Aišku, ne. A.Merkel veikiau neatvyko todėl, nes į Vilnių nesiruošė V.Putinas. O Vilnius be V.Putino jai neįdomus. Lietuva neįdomi. Formalūs susitikimai su mūsų premjeru ir prezidente - tik formali gaišatis. Ir taip aišku, kad mūsų vadai nemirkčiodami vykdys visas Europos Komisijos direktyvas. Nesispyrios. Praleido momentą, kai dar galėjo spyriotis. Kai galėjome bent delsti pasirašyti Lisabonos sutartį. Kai dar galėjome parodyti, kad Lietuva turi stuburą. Progos save parodyti mes neišnaudojome. Sutartį pasirašėme strimgalviais. Turbūt net neskaitę.
Kas yra įtakinga valstybė? Nebūtinai didelė. Nebūtinai turtinga. Ir maža neturtinga valstybė gali būti įtakinga. Tam tikrais istoriniais momentais. Jei maža valstybė turi tvirtą stuburą. Mes irgi turėjome istorinį momentą. Tik praleidome. Ne pirmieji turėjome pasirašyti Lisabonos sutartį, o PASKUTINIAI. Specialiai delsti! Tiek dirginti, nervinti Europos Sąjungos įtakinguosius, kad jie pasijustų tarsi alkanas katinas. Negalintis pačiupti mažytės pelytės. Kuo katinas bus alkanesnis, tuo pelė jam taps vis labiau įtakinga. Jos reikšmė kiekvieną alkio dieną didės. Galiausiai ims regėti tik pelę. Panašiai turėjome elgtis su ES. Kad imtų regėti tik Lietuvą. Reikėjo paskutiniems pasirašyti Lisabonos sutartį arba vis dar žadėti pasirašyti. Tegul ES senbuvių vadovai palaksto. Į Vilnių. Tegul mus įtikinėja. ES valdymo reformų stabdį. Tegul gilinasi. Į lietuvio specifiką. Kodėl toks užsispyręs. Ko nori. Kas jam nepatinka. Kas jam patinka. Štai tada ir ES įtakingiausios valstybės kanclerė būtų Vilnių pamačiusi. Kitokiomis, neabejingomis akimis.
Bet mes taip nesielgėme. Nors taip elgėsi Čekija ir Lenkija. Euroskepticizmu išsiderėjo iš ES įvairių nuolaidų. O mes (ne čekai, ne lenkai!) likome neįtakingi, nereiklūs ir neįdomūs.
Niekas neatkreipia dėmesio į varžtelį, jei jis funkcionuoja. Meistrai pripuola tik prie defektyvių varžtelių. Jei valstybė maža, ji visada turi stengtis, kad atkreiptų į save dėmesį. Tarsi būti tuo defektyviu ES varžteliu. O mes ką? O mes elgiamės atvirkščiai. Mes demonstruojame. Jog Lietuva visada klusni, lojali ES komandų vykdytoja. Neužsikertantis jos varžtelis. Tad ko aukšto lygio meistrams, pvz., A.Merkel, pas mus važinėti?
