Įpusėjo šio Seimo kadencija. Daugiau nei 70 naujokų, įskaitant ir Seimo pirmininką, tikėtina, jau nepasiklysta Seimo koridoriuose. Išmokę įstatymų projektų pateikimo bei priėmimo reglamentus. Nesupainioja, kiek, kada ir kur galima kalbėti. Tribūnoje ar salėje prie mikrofono.
Žvelgiant iš šalies, šis Seimas per dvejus metus galėjo nuversti kalnus. Nes pusę opozicijos labiau domino ne Seimo „valstiečiai“, bet prokuratūra. O kita pusė nesugebėjo susitarti, kas bus oficialus opozicijos lyderis. Tokioje aplinkoje, kai opozicija nevieninga, atrodo, tik dirbk. Savo ar valstybės labui. Tačiau peršasi mintis, jog arčiausiai žemės esantys „valstiečiai“, kaip ir dera lietuviui žemdirbiui, pernelyg užstrigo smulkmenose. Daugiau smulkius grumstelius iš dirvos rankiojo nei žvilgčiojo į padangę.
Opozicija per dvejus metus faktiškai turėjo tik vieną taikinį. Ramūną Karbauskį. Kaip asmenį, žmonos vyrą ir kaip verslininką. Kol nuo šio asmens visus priešus atkakliai baidė ir baido Agnė Širinskienė, kiti „valstiečiai“ toliau kapstėsi smulkmenose. Arba kaip Dovilė Šakalienė šuoliavo per frakcijas. Ir kartais atrodė, kad Seimas yra tapęs visuomenės sveikatos centru. Sprendė valstybei itin opų klausimą, ar galima rūkyti balkonuose. Ką vaikams valgyti. Ar galima šunims loti, o katėms kniaukti.
Per pirmuosius dvejus kadencijos metus įsiminė tik produktyvus ir šaliai reikšmingas Vytauto Bako komisijos tyrimas, turbūt jau šimtoji per 28 metus švietimo „reforma“, n-toji sveikatos reforma ir D.Šakalienės inicijuotas vadinamasis vaiko nemušimo įstatymas. Pastarasis taip neparuoštas realybei, kad visi Lietuvos tėvai po kelerių metų rizikuoja tapti bevaikiais. O visos jau vykdytos švietimo reformos yra vis tie patys kulinariniai pusfabrikačiai. Inspiruojantys pedagogų streikus ir didinantys mokinių bei studentų neraštingumą. Nes nė vieno pusfabrikačio taip ir nepavyko išvirti. Kad naujieji reformatoriai vis griebia atšildyti kitą koldūną, rodo ir nei šiokia, nei tokia mokesčių reforma.
Atrodo, kad tik iš nuolatinių komisijų gausos galima būtų spręsti, jog šis Seimas nelinkęs tingėti. Tačiau ir čia galima jausti nusismulkinimą.
Pusiaukelę pasiekęs Seimas pasižymi laikinųjų ir specialiųjų tyrimo komisijų gausa. Per dvejus metus jų jau įsteigta 12. O per visą praėjusią kadenciją jų buvo 14.
Ko galima iš Seimo tikėtis ateityje? Aišku, opozicija toliau savęs klausinės, kiek R.Karbauskis yra susijęs su Rusija. Nors galėtų paklausti ne savęs, bet VSD. O A.Širinskienės komisija tikriausiai iki pat šalies prezidento rinkimų kels retorinius klausimus, kiek Seimo opozicinės partijos pakenkė Lietuvai. Tik, kiek tokie tyrimai objektyvūs ir rezultatyvūs, jei visuomenei atrodo, jog tiriama iš keršto?
Apskritai, net patys valdantieji pripažįsta, jog rietenos ir skandalai užgožė tuos darbus, kuriais Seimo dauguma labai norėtų pasigirti.