Vis dar iš paskutiniųjų bandau perprasti savo prezidentę. Orkestrai, kurie grojo jai žygiuojant per Europą, aplodismentai, kuriais ji buvo sutikta sugrįžtanti namo, matyt, buvo per daug svaiginantys. Kaip alkoholis.

Atrodo, prezidentė jau bus pradėjusi piktnaudžiauti tuo alkoholiu. Arba pataikaujanti komanda jai pila jėga. Jau geriau tikruoju alkoholiu svaigintų - lengvesnės pagirios. Pagirios po euforijos, aplodismentų, po visuotinos meilės paprastai esti baisios. Ir tas baisias pagirias, manau, prezidentė pajuto, kai buvo įvesti Kubiliaus Vyriausybės sumanyti, Seimo daugumos patvirtinti, prezidentės palaiminti progresiniai mokesčiai pensijoms. Didesnė pensija - didesnį procentą moki.

Ir aplodismentai prezidentei pritilo. Vietoj jų aukštyn pakilo kumščiai. Kaip pataisyti prezidentės sveikatą?

Ir išsirikiavo įdomi chronologinė seka:

Gruodžio 9 d. Seimas įstatymu įteisina progresinius mokesčius pensijoms.

Gruodžio 11 d. “Sodros” vadovas Mindaugas Mikaila įteikia prezidentei savo galvą.

Gruodžio 14 d. savąją galvą prezidentei atneša valstybės saugumo departamento generalinis direktoriaus Povilas Malakauskas.

Gruodžio 15 d. prezidentė Lietuvos ambasadoriui Gruzijoje Mečiui Laurinkui duoda nurodymą per 24 valandas išsinešdinti iš Gruzijos. Dar viena galva prezidentės galvos skausmui malšinti?

O visai netrukus dar dvi stambios galvos - užsienio reikalų ministras Ušackas ir generalinis prokuroras...

Bet kuriai tautai visais laikais patikdavo, kai lekia galvos. Ypač kai galvos didelės. Su kokiu džiaugsmu, entuziazmu žaidimų troškuliu minios rinkdavosi į aikštes, kuriose ant laužų liepsnojo raganos ir genijai, trankėsi giljotinos ir budelių kirviai. Bet net tada buvo kažkokie, kad ir pseudoteismai. Bent jau formalūs kaltinimai visada būdavo pateikiami. Net didieji inkvizitoriai negalėjo pasakyti vien tik “aš jį seniai žinau - jis man nepatinka...”

Nelaikau nei raganiais, nei genijais tų, kurie buvo “nukirsdinti” šią žiemą. Tik noriu žinoti, už ką? Suprantu vienintelę Valantino galvą. Galbūt išgelbėjo ją nuo minios teismo! Tik nerimauju, kad prezidentės žaidimai su Valantino galva gali atsirūgti dar didesnėmis pagiriomis...

Pasakykite man, kada paaiškėjo, kad “pedofilų byla” pagaliau atiduodama teismui? Kai prezidentė ir Valantinas, iš pradžių vienu du, paskui ir su dviem Valantino pavaduotojais tris valandas padiskutavo!

Kada prezidentė leido atsistatydinti Valantinui? Kai paaiškėjo, kad kalėjimas Ūsui negresia? Tik du tūkstančiai iš kišenės?

Tuomet leiskite paklausti, kokie jausmai užplūs teisėjus, kuriems bus pavesta nagrinėti “pedofilų bylą”? Kokią prezidentės aurą jie jaus?

O netrukus sekęs prezidentės raginimas sugriežtinti bausmes vaikų tvirkintojoms? Ir vėl aura, virsianti juodu debesiu virš teisėjų galvų?

Manau, kad šiuo metu Dievui meldžiasi visi Lietuvos teisėjai. Net laisvamaniai. Net buvę ateistai. Dieve mano - tik ne man tą bylą...

O dabar paskutinis klausimėlis. Kaip jausis Europos teismo teisėjai, nagrinėjantys bylą “Ūsas prieš Lietuvą”, kai sužinos apie juodus debesis, tvyrojusius virš Lietuvos prokurorų ir teisėjų? Net jeigu būtų nustatyta, kad Ūso veika verta kalėjimo grotų, gali atsitikti taip, kad vietoj jų Lietuva turės Ūsui atseikėti porą milijonų. Už prezidentės aurą virš Lietuvos teisėsaugos! Kieno tai bus milijonai? Prezidentės? Ar vėl pensininkų? O gal gražiųjų Prezidentūros teisininkių “korpuso”? Kad nesiryžo pristabdyti prezidentės auros sklaidos... O stabdyti, ko gero, reikėjo, nes prezidentė, kaip ir kiekvienas politikas, nebūtinai visada turi sakyti, ką galvoja. Bet visada turi galvoti, ką sako...