Teisingumo ministerija suskaičiavo, kad per 2008-2011 metus anstoliams sumokėjo daugiau nei 5 milijonus, jog išieškotų mažiau nei pusmilijonį skolų. Taip sakant, davė litą, kad atgautų centą.

Patiksliname. Sumokėjo ne ministerija iš savo darbuotojų algų, bet šalies mokesčių mokėtojai. Nors kažin ar pageidauja, kad jų mokesčiai būtų taip nevykusiai ištratinami.

O kur valdžia su mokesčių mokėtojų pinigais elgiasi pagarbiai? Turbūt niekur.

Trečiadienį rašėme, kad privatūs pensijų fondai, šelpiami „Sodros“, moka savo darbuotojams astronomines algas. Fondai beveik nieko neuždirba, tačiau jų darbuotojai visai neblogai gyvena iš būsimų pensininkų pinigų. Gauna net 20 tūkst. litų siekiančias algas. Nors kažin ar fondų dalyviai pageidauja, kad jų pinigai, pervedami fondams iš „Sodros“, būtų taip ciniškai tratinami.

Ar valdžia tokių dalykų nematė? Tik dabar praregėjo? Tarkime, kur Teisingumo ministerija buvo anksčiau? Pavyzdžiui, 2008 metais, kai ministru tapo Remigijus Šimašius. Kodėl tik dabar, artėjant Seimo rinkimams, suskato rengti naujus teisės aktus, galvoti koncepcijas. O visų koncepcijų smaigalyje - ne valdžia, o eiliniai gyventojai. Koncepcijų pagrindas - kaip priversti žmogų mokėti baudas, skolas, mokesčius. Kaip tą žmogų gėdinti, įtikinti. Kaip efektyviau vaikytis. Negarantuojant, kad valdžia, gavusi 1 litą, neištratins 50 centų. O ištratinusi pamirš. Nes spėriai keičia savo įstaigas ir pavadinimus. Be to, juk ne eiliniai piliečiai prigalvoja tokių nevykusių įstatymų, kad valstybei tampa nenaudingi antstoliai.

Valstybė žmogų laužia dėl kiekvieno nesumokėto lito. Jei nesumoki, užsiundo antstolius ar kitus skolų išieškotojus. Valstybė elgiasi kaip pats žiauriausias reketininkas. Nes iš žmonių išluptus pinigus iššvaisto kaip reketininkas. Prabangioms mašinoms, telefonams, „torpedų“ algoms ir kvalikacijai kelti įvairiose užsienio kurortų „razborkėse“. Jei pritrūksta švaistomų pinigų, padidina mokesčius. Lygiai taip pat kaip švaistūnas reketininkas, pakeliantis žmogui mokestį „už apsaugą“.

Vyriausybė vis virkauja, kad piliečiai ne visada pilietiški. Slapsto savo tikrąsias pajamas „šešėliuose“. Slapsto, nes pati priverčia! Kodėl žmogus turi sąžiningai atiduoti valstybei tiek, kiek jai priklauso, jei valstybė dalies pinigų vis vien nepanaudos ūkiškai. Nei darbo vietoms kurti, nei gatvėms remontuoti, nei mokykloms, ligoninėms renovuoti ir t.t. Jei nepanaudos ūkiškai, vadinasi, valstybei tie pinigai nepriklauso. Todėl piliečiai juos mieliau pasilaikytų sau. Ir panaudotų ūkiškai savo reikmėms. Žmonės mielai mokėtų mokesčius konkrečioms valstybės biudžeto eilutėms. Tarkime, vienas mikrorajonas remia kultūrą, o kitas mikrorajonas - mediciną. Net pilietines akcijas „Ar nepamiršai sumokėti už kultūrą (sportą, švietimą...)“ suorganizuotų. Patikėtų, kad jų pinigai tikrai yra naudingi valstybei. Tačiau kai pilietis mato, kaip valdžia jo pinigus švaisto, praranda ūpą mokėti mokesčius. Teigiamai neužsikuria. Pilietiškumas apšąla. Tarsi nuo dabartinių speigų.