Pernai į karą su nedarbu premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė įliejo 3,5 mlrd. litų. Šiemet įlies dar 8 milijardus. O mažamečiai bedarbės Romualdos Strazdauskienės vaikai Šiauliuose klausia: “Ką valgyti, mama?”
Premjeras, lydimas savo patarėjo - buvusio “Barclays” banko darbuotojo Mykolo Majausko, džiūgavo, kad į svetimą banką įliejo 6 mln. litų tam, kad užsieniečiai susirastų savo verslui darbo jėgos Vilniuje. Šimtą ar du šimtus jaunų žmonių. Laimėjo karą su nedarbu.
O iš Šiaulių atspengia klausimas: “Ką valgyti, mama?” Į jį mažoms burnoms sunku atsakyti keturių vaikų mamai, išgalinčiai nupirkti tik pigių batonų. Išvirti košės iš Europos Sąjungos labdaros mišinių likučių. Po 10 gramų kruopų per dieną kiekvienai burnai.
Penkių asmenų šeima kas mėnesį bando save tikrovės šou. Išgyventi už 1112 litų. Dar tempiantis komunalinių mokesčių skolos naštai ir 460 litų kasmėnesinei kredito duoklei bankui. Leidusiam tvarkingai šeimai susiremontuoti būstą. Nerūkančiai ir negeriančiai šeimai. Keturių vaikų mama ieško darbo. Su aukštuoju, bet Šiaulių darbo biržoje iš konsultantės išgirsta, kad negali dirbti net valytoja miesto savivaldybėje. Ten jau valo kitos ar kiti. Bet, matyt, ne tie, kas pajuto premjero milijardų įliejimą.
Labiausiai premjero įliejimą, matyt, pajuto Šiaulių darbo biržos direktorė Genovaitė Kuprevičienė. Nes gauna 5410 litų per mėnesį algos. Keturis kartus daugiau nei visa alkstančių vaikų šeima kartu paėmus.
Kitaip direktorės pavaldiniai galbūt susiprastų, kad ir normalų išsilavinimą turintys žmonės gali dirbti valytojais. Kad išgyventų. Prie 10 gramų ES kruopų kasdien pridėtų dar tiek pat. Iš valytojo atlyginimo.
Daugiavaikė motina, iš išalkusių akių jau be žodžių suprantanti klausimą “Ką valgyti, mama?”, rašo prezidentei Daliai Grybauskaitei. Nieko neprašo, tik klausia - kaip išgyventi?
Prezidentūros atstovė Genė Lukaševičienė atrašė. Makabriškai primindama, kad valstybės vadovei rūpi, kaip gyvena Lietuvos žmonės. Ir palinkėjo kuo geriausios kloties. Pridūrė apie didžiausią turtą - sveikatą.
Tarsi toks bedvasis, nevilties laiškas galėtų tapti daugiavaikės šeimos vakariene. Nes pietų toje šiauliečių šeimoje jau seniai niekas nevalgo. Taupo vakarui. Kad bent naktis nebūtų alkana. Nesisapnuotų premjero pasakos apie plaukiančias nedarbo milijardų upes.
Vaikams, kasdien klausiantiems “Ką valgyti, mama?”, kuo geriausios kloties tikriausiai palinkėtų ir premjeras A.Kubilius. Nes jis kasdien pietauja. Kartais prie furšeto stalo kelia ir taurę vyno. Komunalinius mokesčius sumoka valstybė. Ji, ta skurdo Lietuva, ir nemokamai paveža. Pasaugo nuo tautos.
O ką jis, mesijas, dar gali, jei pernai išsaugojo ar sukūrė net 40 tūkst. darbo vietų. Tik lėktuvų su emigrantais iš Lietuvos išskrenda vis daugiau. Ir visi - pilni. Žmonės tikrai pajuto naujų milijardų liūtį kare su nedarbu. Tokią beprasmybę prieš Vyriausybės vėjo malūnus.
300 tūkstančių Lietuvos bedarbių tėra oficialus skaičiukas Vyriausybės veikėjų nuotaikai praskaidrinti. Išgirdę, kad reikės valstybei šiemet primokėti nesumokėtus mokesčius, į dienos šviesą ir Darbo biržą ėmė plūsti nauji tūkstančiai. Tūnoję tyloje. Su viltimi rasti darbo. Arba ES kruopų liekanų.