Ką mums pasakys prezidentė?

Dešimtmečio veiklos rezultatai jau paskelbti: inicijuoti 136 įstatymų projektai, 210 tarptautinių sutarčių, paskirti 239 nauji teisėjai, 251 kartą vykta į užsienį, įteikta 2370 valstybės apdovanojimų; Lietuva tapo saugesnė, labiau matoma užsienyje ir t.t. Tad prezidentė tikriausiai nebesikartos.

Kad ir kaip būtų, nieko ypač įspūdingo per metus neįvyko, kas ypač skirtųsi nuo metinio pranešimo, perskaityto 2018 m. Tiesa, Lietuvą aplankė popiežius Pranciškus. Įvyko Lietuvos šimtmečio dainų šventė. Išrinkome naują Lietuvos prezidentą. D.Grybauskaitė pasistatė namą Bajoruose. Išvydo apie save susuktą filmą ir parašytą knygą.

Per dešimtmetį keitėsi šalis, o su ja - ir D.Grybauskaitės retorika. Metiniuose pranešimuose dėsningai mažėjo savigyros. Pernykščiame tebuvo likę tik savigyros trupiniai. Ir tai aptakūs. Ne „aš“, bet „mes“. Pvz., toks sakinys iš pernykščio pranešimo: „dešimtmečio reikėjo, kad prikeltume pasitikėjimą teismais“. Deja, šiemet, kai korupcija buvo įtartas visas būrys elitinių teisininkų, dešimties dienų pakako, kad tas pasitikėjimas subliūkštų. Vadinasi, nors prezidentė visą dešimtmetį valė, skaidrino teismų sistemą, dešimtaisiais tokios veiklos metais sistema vis vien liko ganėtinai nevalyva.

Korupcija ir pernai tramdyta, bet nesutramdyta. Partinė sistema kaip gyveno krizėje, taip ir gyvena. Kaip vyko pusinės reformos, taip ir vyksta. Pensininkai kaip verkė, taip verkia. O Europos Komisija neįstengia įžiūrėti, kad socialinė atskirtis mažėtų. Taigi kritikuoti valdančiuosius būtų už ką.

Šiemet pranešimas galėtų skambėti ir taip. Mielieji, dešimt metų dirbau Sizifo darbą. Ritinau Lietuvą į viršų kaip akmenį. Valstybės viduje dešimtmetį konfliktavau su kitomis konstitucinėmis valdžiomis. Aiškinau visuomenei, kokie ministrai ir Seimo nariai yra netikėliai. Per dešimtmetį neteko sutikti nė vieno profesionalo. Visus teko asmeniškai mokyti. Todėl vargau, kantriai ritinau Lietuvą į viršų kaip lažą. Atsigaudavau tik užsienyje. Bent ten sutikdavau protingų žmonių. Mano lygio. Todėl vykdavau į Europos šalių vadovų susitikimus ir už save, ir už premjerus. Kad nenusikalbėtų. Nepadarytų man gėdos. Stengiausi iš visų jėgų. Visais frontais. Pradedant Knygų kalėdomis, švietimo ir vaikų globos namų pertvarkomis. Palieku valstybę patvarkytą. Pernai akcentavau, jog gindamiesi nuo „Gazpromo“ ir Astravo, spartindami elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa, pasitarnavome visos ES energetiniam saugumui ir esame to kelio pavyzdys. Tik gaila, kad mus girdi ne visi, o Angela Merkel iš viso mūsų pavyzdžio nepaiso, sėkmingai tiesia „Nord Stream 2“. Negražu. Bet vis tiek atsisveikinu su viltimi, kad būdami tvirti sugebėsime išlikti.