Vakar vyko pilietinė akcija „Apginsime šeimą - išsaugosime Lietuvą“. Tradicinę šeimą ginančios akcijos vis aktyviau vyksta ir Vakaruose.
Sveikoji visuomenės dalis pagaliau, o gal net ir vėlokai susivokė, kad menamas liberalizmas jau virsta vis agresyvėjančiu luošumu. Pagal savo luošuosius vaizdinius bandantis perkonstruoti gamtą. Vietoj lyties siūlantis „socialinę lytį“. Vietoj normalios šeimos - Tėvą 1 ir Tėvą 2. O ten, kur ūsuotų tėvų nespėja vaikais aprūpinti surogatinės motinos, dar lieka vietos ir tradicinei šeimai. Ar tiesiog laikinai partnerystei. Pažemintai iki vaikų į rinką tiekimo fabrikėlių. Nes tas tradicinės šeimos sukurtas produktas bet kada, be jokio teismo sprendimo galės būti atimtas. Ir parduotas per įvaikinimo agentūras Tėvui 1 ir Tėvui 2.
Liberalusis luošumas perša išankstinę prielaidą, kad tradicines šeimas kuria tik vaikučių budeliai. Žalojantys savo atžalas tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Laikantys bejėgius vaikus būstuose-kalėjimuose. Ir visi suaugusieji, užaugę tradicinėse šeimose, yra savotiški psichopatai. Palaužti vaikystėje patirtų traumų. Tarkime, kad kadaise, kai buvo tik 4 metų, mama prieš pietus nedavė saldainio. O tėtis pagrūmojo pirštu.
Įdomu, kaip žmonija iki šiol dar neišprotėjusi? Dar kūrybinga? Juk dauguma šimtmečiais augo tradicinėse šeimose. Nors XXI a. Vakaruose jau normalu tai, kas nenormalu. O tai, kas daugumai žmonių normalu, jau laikoma nenormalybe.
Liberalusis luošumas didžiuojasi, kad gina ir net išaukština vaiką. O gal visai ne vaiką? Tik deficitinę prekę? Nes vaikai senstančioje Europoje - jau deficitas. Be to, kai šeimas ima kurti du ūsuoti tėveliai, jiems vaikas - taip pat deficitas. Tad kodėl nepapildžius rinkos tomis deficitinėmis prekėmis? Juk tiek turtingų klientų laukia. Prekės iš europietiškos veislės. Jei paklausa yra, kodėl dirbtinai nepadidinus pasiūlos? Atimant vaikus iš tradicinių šeimų.
Vyriausybė palaimino Stambulo konvenciją, įteisinančią „socialinę lytį“. Matyt, net nesupratusi, ką laimina. Inertiškai. Bet kaip tada elgtis su vis dar madingu feminizmu? Juk šis judėjimas pagrįstas ne socialiniu, bet biologiniu lytiškumu. Bet ir čia galima prisigalvoti perversijų. Tarkime, biologiškai vyras - socialiai moteris feministinio judėjimo aktyvistas. O kaip atsakinėsime į klausimą, kas gimė? Sūnus ar duktė? Juk ką tik gimęs naujagimis dar nepajėgs nustatyti savo socialinės lyties.
Išdraskę tradicinės šeimos, vyro, moters, sūnaus, dukters sampratas mes tapsime dar labiau neatsparūs. Dar greičiau nyksime. Būsime tik individų sangrūda, laikinai užstrigusi prie Baltijos. Nesusieta šeimyniniais dvasiniais ryšiais ir vis rečiau panūstanti pratęsti giminę. Ką tęsi, jei giminės sąvoka nemadinga? Būsime tiesiog individų sangrūda, sezonais kaitaliojanti lytis. Jaučianti chronišką vaikų badą. Nes tas Europoje deficitines prekes išgraibstys turtingesni vakariečiai. Šeimos, jei jaus įtarius valdžios prievaizdų žvilgsnius, iš viso nuspręs negimdyti. O kam rizikuoti? Dar ims ir pagimdys savo tėvelių skundiką.
