Lietuvoje įvairūs užsienio išlaikomi visuomenininkai pliauškia apie korupcijos mastus. Sudarinėja korupcijos žemėlapius. Nustatinėja korupcijos suvokimo indeksus. Užsako iš tų pačių užsienio lėšų sociologinius tyrimus. Pvz., ar davei kada nors kyšį.
Ar ne paradoksalu? Valstybė leidžia laisvai save įtarinėti ar net šmeižti transparantininkams iš „Transparancy International“. Leidžia viešai skleisti gandus. Tačiau finansiškai skurdina Specialiųjų tyrimų tarnybą. Nors ji pašaukta profesionaliai, ne mėgėjiškai, ne gandais aiškintis korupciją. Profesionalūs gandonešiai turbūt apmokami geriau nei STT profesionalai. Tad koks valstybės užsakymas? Penėti savo piliečius gandais? Griauti pasitikėjimą valstybės struktūromis? Ar pateikti piliečiams tik patikrintus faktus?
Kas valstybei svarbiau? Pagydyti ligą ar klausytis įvairiausio plauko būrėjų? Viešai kleketuojančių apie ligą, apkaišiojančių ją aimanomis, hiperbolėmis. Bet niekaip nepadedančių ją gydyti. Juk ligas gydo gydytojai. Ne neaiškūs būrėjai. Ne būrėjų sudaromi ligos paplitimo žemėlapiai.
STT finansavimas tiesiogiai atspindi dominuojantį valdžios interesą. Pageidauja ji, kad valstybės gyvenimas vyktų skaidriai, ar nepageidauja. Jokia ekonominė krizė negali sumažinti STT finansavimo. Nes nėra jokių faktinių įrodymų, kad ekonomikos nuopuoliai tiesiogiai sumažina kyšininkavimo mastus. Gal atvirkščiai? Gal padidina? Juk žmogus, jaučiantis savo finansinį nestabilumą, lengviau susigundo papildomu „uždarbiu“.
Lietuva jau yra praradusi šimtus profesionalių teisininkų. Visokiais pretekstais išguitų iš FNTT, STT. Valstybė ir per krizę rado pinigų kosminėmis algomis papenėti užsienio ekspertus, bankelių likvidatorius, popierinius „atomininkus“. O žmones, iš tikrųjų besirūpinančius visuomenės skaidrumu, paliko už borto. Ką tai reiškia? Nebent slaptą kerštą už STT demaskuotus partinius bičiulius. Tačiau lazda turi du galus. Kuo mažiau bus profesionalumo, tuo labiau mūsų šalyje suklestės visuomeninių organizacijų aktyvistai. Tuo drąsiau bus šmeižiama valstybė. O piliečiai baisėsis gandais. Ir vis mažiau pasitikės valdžios institucijomis. Išskyrus vieną gelbėtoją. Vilniaus S.Daukanto aikštėje. Gal to ir reikia?
Pasaulyje nėra visiškai skaidrių valstybių. Nes visur gyvena tas pats ydingas žmogus. Tiek Italijoje, tiek Vokietijoje ar Lietuvoje. Skaidrumo yra tik tiek, kiek profesionalios ir patikimos prevencinės struktūros. Ir, aišku, tiesiogiai nepriklausomos nuo valdžios simpatijų ar antipatijų. Žmonės paprastai neima kyšių ne dėl ypač aukštos moralės. Neima todėl, kad bijo. Pvz., STT. O mes užleidžiame ant šios tarnybos įvairiausio plauko visuomeninius gandonešius. Mažiname finansavimą. Išgainiojame profesionalus. Darome viską, kad STT niekas nebijotų. O paskui patys virkaujame. Kovojame plepalais.
2012 metų pabaigoje STT dirbo 235 darbuotojai. Ar ne per mažai žmonių tokiai apaštališkai funkcijai? Juolab kai jie - ne ekstrasensai. Ar toks skaičius prastai apmokamų žmonių gali susekti visus nesąžiningus piliečius? Gal to ir siekiama. Kad negalėtų.
