Lietuva skuba perkelti į Farmacijos įstatymą direktyvą, apsaugančią ES vartotojus nuo falsifikuotų vaistų. Ar iš tikrųjų tokia direktyva apsaugos, tik laikas parodys. Šimtu procentų tikrai neapsaugos. O šiaip vartotojams labiau praverstų kokia nors direktyva, atpiginanti medikamentus.
Farmacijos gigantai visada sugalvos priežasčių, kodėl Lietuvoje finansiškai neapsimoka atpiginti vaistų. Esą maža rinka. Esą vaistų vartojimo instrukcijas tenka išversti į lietuvių kalbą. O priežastys, kodėl piliulės, tabletės nepinga, visiškai paprastos. Ligonis ir farmacininkai yra nelygiaverčiai rinkos dalyviai. Viena pusė suinteresuota gyvybiškai, o kita pusė pragmatiškai. Ligoniai, norėdami išsigydyti, perka vaistus už bet kokią kainą. O jei perka už bet kokią kainą, kodėl tos kainos nepadidinus? Kam nuleisti, jei ir už didesnę pirks?
Farmacijos gigantai perša mintį, kad vaistai iš trečiųjų šalių prastesni. Bet kodėl vyresnioji mūsų karta daugiau nei 50 metų „nuodijosi“ rusišku aspirinu ir vis vien nenusinuodijo? Medikai daugiau nei 50 metų išrašinėjo trečiųjų šalių pagamintų medikamentų receptus. Kad ir kaip būtų keista vakariečiams, pacientai išgydavo. Masinių mirčių dėl blogo penicilino ar kapaviečių dėl nepatikimo tetraciklino kažkodėl neužfiksuota.
Kita priežastis, kodėl vaistai brangūs, - didžiuliai pinigai skiriami sveikų žmonių viliotiniams. Juk ligoniais toli gražu neapsiribojama. Orientuojamasi į žmonių svajonę pasiekti rezultatą be vargo. Nori sulieknėti - gerk liekninamuosius papildus. Įsivaizduoji, kad organizmas užterštas laisvais ar polaisviais radikalais - vartok papildus. Pavargai - gerk tonizuojančiuosius. Mes verste užversti vyriškumą, moteriškumą skatinančiais, senėjimą stabdančiais, atmintį ir raumenų tonusą gerinančiais papildais. Tetrūksta, kad papildas būtų orientuotas į konkretų sąnarį. Vienas skirtas kairiajai sugirgždėjusiai kulkšniai, o kitas - dešiniajai.
Farmacijos pramonei reikalingi vartotojai farmakofagai. Kemšantys į save bet kokias reklamose matytas tabletes. Mes tikrai niekada taip nefarširavome savo kūnų piliulėmis, kaip dabar. Kepenys kada nors tą chemiją prisimins. O iš tiesų reklamos turėtų būti skirtos ne gyventojų pašto dėžutėms, bet profesionalų medikų ir farmacininkų ratui. Su tikslia vaisto formule, indikacijomis, kontraindikacijomis ir kitomis instrukcijomis.
Farmacija yra ne labdaros organizacija, bet pragmatiškas verslas. Visiškai nesuinteresuotas, kad gyventojai būtų sveiki. Nes kuo sveikesnė visuomenė, tuo mažiau medikamentų pirkėjų. Atvirkščiai. Šis verslas suinteresuotas, kad kuo daugiau gyventojų sirgtų. Įsivaizduokime, kad Lietuvos gyventojai, paveikti įvairių sveikatinimo programų, blaivintojų bei brošiūrų, kaip numirti sveikam, ima vis mažiau sirgti. Tada farmacininkai, apeliuodami į mažą rinką, dar labiau vaistų kainas pakeltų. Ir prigalvotų maisto papildų, orientuotų tik lietuviškai rinkai ir jos klimatinėms, demografinėms ir t.t. sąlygoms. Tarkime, kaip žemaičiui išgyventi 150 metų, o aukštaičiui - 50 metų nesirgti sloga.
