ES parama į Lietuvą net neatkeliauja

EP pagaliau praregėjo, kad Europos Sąjungos parama priverčia jos gavėjus būtinai pirkti įrangą iš konkretaus Vakarų pramonininko. Būtent iš to, kurio pageidauja europinius pinigus skirstanti konkreti agentūra. Ir visai nesvarbu, kad paramos gavėjas galėtų kitur nusipirkti pigesnę įrangą. Pavyzdžiui, ne Vokietijoje, bet Lenkijoje. Ir nelįsti į skolas. Ne, jis priverstas savo finansinį indėlį skolintis iš komercinių bankų, pirkti per brangią įrangą tik Vokietijoje ar tik Prancūzijoje. Griežtai laikytis darbų grafikų. Ir galiausiai finansiškai nusistekenti ir bankrutuoti.

Dalis europinės labdaros, neva skirtos Lietuvai, iš tiesų aplenkia Lietuvą ir nusėda Vakarų įmonių - įrangos gamintojų - kišenėse. Kita dalis pinigų, įskaitant ir labdaros gavėjo asmeninius, išsiurbiama per komercinius bankus. Tad daugeliu atveju ta pašlovintoji ES fondų parama tik sukuria pinigų cirkuliaciją „Vakarų įmonės - Vakarų bankai“. Lietuvos net nepasiekia. Nusėda pakeliui. O lietuviai turi jaustis Europai dėkingi už tai, jog bankrutavo. Nors galėjo nebankrutuoti. Jei nebūtų susivilioję ES parama. Tiesa, lietuviams dar lieka plakatas su ES mėlynąja simbolika. Ir su užrašu „Kuriame Lietuvos ateitį“. Tik neaišku kam. Matyt, ES senbuviams. Gavusiems papildomą rinką iškišti Lietuvoje savo gaminius.

Lietuvių nuolatinė bėda - jie per lėtai atsipeikėja. Paprastai tik tada, kai patikliai sulenda į kokį nors maišą. Prieš tai įtikėję, jog maiše sėdėti saugiau. Be to, bus apipilti veltui dalijamais pinigais. Todėl opa! Ir patys į maišą įšoka.

Jei paskaičiuotume, kiek jau gavome ES milijardų, turėtume klestėte klestėti. Visur birbti atsigavusi pramonė. Bendrasis vidaus produktas seniai turėjo būti perteklinis. Juk kiek projektų prikūrė specialiai įsisteigusios konsultacinės firmelės. Kiek surengė seminarų ir įvairių pamokslavimų. Kiek popierių prispausdinta, suderinta, išversta, atmesta, aprobuota. Kiek lankstytasi, kad paramą gautume. Kiek pinigų nubyrėjo įvairiems konsultantams, vertėjams bei ES paramos skirstytojams. O galutinis rezultatas - pramoniniuose miestų rajonuose toliau styro bankrutavusių įmonių griuvėsiai. O ne visiškai pribaigtuose griuvėsiuose įsikuria mašinų plovyklų, soliariumų ar masažo salonų „pramonė“.

Ar reikia dar akivaizdesnių įrodymų, kad ES parama Lietuvoje nepanaudota? Jei kas įsisavino, tai Vakarų gamintojai, Vakarų bankai ir firmelės tarpininkės. Ir tai buvo aišku iš karto. Jei paramos gavėjas turi prie projekto pridėti 50 proc. savo lėšų, vadinasi, kuo didesnis biurokratinis aparatas, tuo daugiau iš ES paramos 50 proc. nubyrės pakeliui. Nes biurokratai, nesvarbu, korumpuoti ar ne, nusigriebs iš paramos ir savo procentus. Be to, demokratinio pasaulio labdaros susikompromitavusios. Remia Afriką, o ji vis vien badauja. Ramsto Afganistaną, o ten vis vien pragaras. Pabandė remti Lietuvą, bet supainiojo Joną su Hansu.