Lietuvoje mažėja ekologinių ūkių, nes tokiems ūkiams sumažėjo ES parama.
Keistoka situacija. Juk senstanti Europa sveikesnį gyventojų maitinimąsi turėtų skatinte skatinti. Būti itin suinteresuota, kad statistinis europietis bent sulauktų pensinio amžiaus. Ar ilgiau išliktų darbingas. Nes kiekvienas per greitai išėjęs europietis užleis vietą per greitai ateisiantiems emigrantams. Iš Afrikos ar Azijos.
Tačiau visada, kai kalbama apie žmogaus sveikatą, prasideda veidmainystė. Taip, ES reikia žmonių, kasdien susirūpinusių dėl savo sveikatos. Net karštligiškai susirūpinusių! Besimatuojančių kraujospūdžius, cholesterolių kiekius. Besitikrinančių kūnų mases ir dioptrijas. Brošiūrų gąsdinamų, jog tuoj su jais kažkas baisaus atsitiks. Per naktį kaktoje atsiras raukšlė. Bet kažkodėl valgantį ne sveikesnį, ekologišką maistą, bet ryjantį įvairius maisto papildus. Atskirai - su fosforu, atskirai - su kalciu, su magniu, su koraliniu kalciu, geležimi ir t.t. Atskirai - plaukams, atskirai - nagams ar neuronams.
Ekologinė augalininkystė yra mažiausiai vartojanti augalininkystė. O tai prieštarauja vartotojiškai vakariečių filosofijai. Nes ES „gėris“ yra kuo didesnis įvairiausių prekių vartojimas. Skatinantis didesnius pelnus. Tad kam finansiškai skatinti ekologinius ūkius, jei jie nebus apdėti trąšų bei pesticidų maišais. Juk neekologiški, trąšas, pesticidus, herbicidus ir t.t. perkantys ūkiai ekonomikai daug naudingesni. Galų gale kokia nauda iš natūralios, nepertręštos, neperpurkštos morkos? Juk ją valgantis žmogus mažiau sirgs. Gaus natūralaus vitamino A, todėl rečiau žvilgčios į gamintojų propaguojamus maisto papildus. Rečiau leis pinigus įvairiems masažams, tyrimams. Damoms, valgančioms sveikesnes morkas, net kremo nuo patamsėjusių paakių neįsiūlysi.
Viena vertus, ekologija madinga, nes asocijuojasi su princu Čarlzu. Kita vertus, aišku, kad pelnams nenaudinga. Tad leidžiama tik šiek tiek pažaisti „egzotiką“. Per daug neišsiplečiant. Kaip tekstilininkai nepyksta ant kokios savamokslės verpėjėlės ar audėjėlės. Tegul sėdi sau staklėse su verpste ar pašo pakulų kuodelį. Tekstilės įmonėms tokia mėgėjiška veikla netrukdo. O iš tiesų, nepaisant kalbų apie remiamą ekologiją, toliau žmonėms bus brukte brukami produktai su GMO ir pagardinti chemikalais. Ir tik tada šie tempai šiek tiek sulėtėja, kai kur nors Europoje ima dvėsti karvės ar paršai. Neatlaikę patobulintų pašarų. Ar kokios dvi šalys susipeša dėl sveikatai pavojingų agurkų.
Ekologiški javai, daržovės, vaisiai, aišku, brangiau kainuoja. Bet ne čia „bėda“. Bėda, kad pinigai nusėda ūkininko kišenėje ir įdarbinami minimaliai. Neįsuka vartotojų į platesnį vartojimo ratą. Ekologiška morka prastai dirba. Nestimuliuoja kitų pramonės šakų. Nepagyvina paslaugų sektoriaus įvairiomis „gyvybiškai“ svarbiomis procedūromis, kremais ir antpilais.
Tad kuris produktas naudingesnis? Ne žmogaus, bet pelno sveikatos prasme? Ar tas, kuris vartojimą skatina, ar tas, kuris vartojimą lėtina? ES į šį klausimą jau atsakė.
