respublika.lt

15 metų su ES. Pliusai ir iššūkiai

(0)
Publikuota: 2019 gegužės 05 07:50:58
×
nuotr. 5 nuotr.
15 metų su ES. Pliusai ir minusai. EPA-Eltos nuotr.

Europos Sąjungoje esame jau 15 metų. Vieni tuo patenkinti. Kiti - nepatenkinti. O treti - be nuomonės, nes asmeniškai nepajuto jokio poveikio. Bent taip žmogui atrodo. Tačiau iš tiesų prieš 15 metų Lietuva nėrė ne tik į globaliai saugesnį būvį, bet ir į didžiulį tautinės tapatybės iššūkį. Viena aišku, jog Lietuva, įstojusi į ES, ėmė labai greitai keistis.

 

Teigiamai ar neigiamai? Ogi visaip. Teigiama tai, jog mums atsivėrė Šengeno erdvė. Mūsų bankrutavusių įmonių darbininkai ar šiaip norintys daugiau nei Lietuvoje užsidirbti jau pluša Vakaruose legaliai. Nesibaimindami, kad juos iš darbo išmes, deportuos. Mūsų akademinė bendruomenė mokosi ir stažuojasi pačiuose garsiausiuose universitetuose. Visi, kas turi santaupų, gali aplankyti bet kokį pasaulio kraštą. Ir mūsų šalies sportininkai ar turistai vis rečiau egzotiškuose kraštuose pavadinami rusais. Vis dažniau pasitaiko užsieniečių, žinančių, kur yra Lietuva. Būtent ši iš pažiūros menkutė smulkmena atskleidžia, jog Lietuva kaip valstybė iš tikrųjų sugrįžo. Ar neįstojusi į ES būtų sugrįžusi greičiau? Turbūt ne. Be ES fondų paramos būtume skurdesni. Pripažįstame, kad dalį milijardų ne ten sukišome. Dėl to patys kalti. Bet tie didžiuliai pinigai vis vien neišgaravo. Kai kurių tautiečių kišenes vis vien pasiekė. O jei kai kuriuos pasiekė, vadinasi, kai kuriuos ir praturtino. Vadinasi, ir lietuviai patiria ES naudą. O kartu - ir ES rizikas.

Apie 70 proc. europiečių jau dabar gyvena miestuose, o 2050 m. jau gyvens 80 proc. Lietuvai tai reiškia visišką kaimų ištuštėjimą, miestelių nunykimą. Žemdirbiškos kultūros pabaigą. Ir urbanistinį mentalitetą. Naują identitetą. Kokį? Viena aišku, jog XXI a. pirmoje pusėje lietuvio identitetas atitrūko nuo dirbamos žemės ir katastrofiškai pakito. O kodėl katastrofiškai? Nes per greitai. Tarsi iš vaikystės iškart įšoktume į senatvę. Taip greitai galima prisižvejoti, prisikopijuoti tik svetimų identitetų. Tai ir vyksta mūsų švietimo sistemoje.

Daugiau nei 1 proc. darbingų europiečių kasdien važiuoja į kitą ES šalį dirbti. Tai nėra blogai, jei kasdien važinėtume į Latviją. Bet mūsiškiai, jei išvažiuoja kitur dirbti, negrįžta nei tos dienos vakare, nei po metų. Netgi negrįžta visai. Nebent per atostogas. Dar vienas iššūkis - 2030 m. europiečiai taps seniausi pasaulyje. Amžiaus mediana pasieks 45 m. Senstančiame žemyne ypač nukentės mažosios tautos. Prognozuojama, jog iki 2080 m. Lietuva neteks trečdalio gyventojų. Dabartinių. Čiabuvių. Tad įstojimą į ES galime vertinti ir kaip pagreitintą mūsų virsmą kažkuo kitu. Naujos tapatybės paieškas. Iškeliant sau drąsų iššūkį - niekada neišnykti. Nes niekas negali mūsų Tautos sunaikinti, jei to nepadarysime patys.

Lietuva, įvertindama įstojimo į ES pliusus, vis vien turėtų likti nevisiškai negalvojanti entuziastė, bet atsargi realistė. Budri. Nes jokia ekonomine nauda neįvertinsi iškirsto, malka paversto miško ar nykstančios tautos.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s