respublika.lt
 

Z.Vaišvila: tik tiesa mus išlaisvins (86)

2019 birželio mėn. 01 d. 19:00:11
Zigmas Vaišvila, signataras

Vilniaus miesto savivaldybės taryba paskelbė griausianti rašytojo Petro Cvirkos paminklą, pastatytą 1959 m. Skulptorius - Juozas Mikėnas, moderniosios skulptūros pradininkas Lietuvoje. Mat Petras Cvirka - kolaborantas. Ir Juozas Mikėnas, matyt, vadintinas kolaborantu, nes sukūrė Vilniaus valdžios nuo Žaliojo tilto jau nukeltą skulptūrinę grupę „Besimokantis jaunimas“. Matyt, sulauksime ir reikalavimų nukelti J.Mikėno skulptūrą „Pirmosios kregždės“ prie Nacionalinės dailės galerijos.

×
nuotr. 1 nuotr.
Rašytojas Petras Cvirka (1909 03 25 - 1947 05 02). Eltos nuotr.

 

Tų, kurie surinko 1000 parašų dėl P. Cvirkos paminklo nukėlimo, nuomonei, matyt, nesvarbu, kad šiam paminklui būdingas monumentalumas, proporcijų harmonija, kompaktiškas siluetas, vidinė rimtis ir darna su aplinka - vėlyvųjų J.Mikėno skulptūrų bruožai. Matyt, tai nedera su „šiuolaikiniu“ požiūriu į „sovietmetį“, kurio metu, matyt, niekas nieko nedarė, visi tik kolaboravo. Tikiuosi, šis vajus pradėtas ne dėl kokio nors „modernaus“ pastato statybos šioje aikštėje.

Įdomu, kiek iš šių 1000 galimai pasirašiusiųjų skaitė P.Cvirkos romanus? Kodėl jie mano, kad mirusiųjų mūsų klasikų likimus jie spręs vieni patys? Šis valdžios žingsnis - jau ne pirmas. 2017 m. iš Vilniaus miesto savivaldybės komisijos 17 narių už šio paminklo nukėlimą balsavo tik 8, t.y. mažuma, o į ekspertus įtraukti poetas Tomas Venclova ir literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas net nežinojo apie tai.

Paminklas Petrui Cvirkai - talentingam rašytojui ar kolaborantui? Kol kas prie paminklo įrašo apie kolaboravimą nėra. Tad kol kas tai yra paminklas rašytojui, kuris mirė, netikėtai pakliuvęs į ligoninę ir nesulaukęs joje pagalbos 1947 metais, būdamas vos 38-erių. Po Rašytojų sąjungoje surengto gegužės pirmosios vakarėlio jis staiga pasijuto blogai ir apie pusę pirmos nakties išsiruošė į ligoninę Rožių alėjoje. Budintis gydytojas jo nebeišleido - nakčiai paliko palatoje. Gavęs vaistų, rašytojas užmigo ir jau nebepabudo. Paryčiais medikai tik konstatavo jo mirtį. Paminklo autorius J.Mikėnas galėjo neatsitiktinai parinkti P.Cvirkos paminklui šią vietą, pro kurią rašytojas, eidamas iš Rašytojų sąjungos pastato į Rožių alėją, turėjo kopti į kalną.

Kodėl šiems ideologiniams griovimams pasirenkami žymiausi ir talentingiausi „sovietmečio“ ir „nesovietmečio“ lietuvių rašytojai, poetai? Petras Cvirka - ne pirmasis, iš tų 20-ies, kurie 1940 m. vyko į Maskvą Lietuvos Liaudies Seimo vardu prašyti priimti Lietuvą į TSRS. Intensyviai puolama ir garsioji mūsų poetė Salomėja Nėris. Susipažinkime su visu šiuo dvidešimtuku: J.Paleckis, M.Gedvilas, L.Adomauskas, M.Mickis, A.Venclova, L.Gira, V.Vitkauskas, M.Šumauskas, K.Didžiulis, P.Cvirka, S.Nėris, K.Petrauskas, P.Zibertas. S.Vaineikienė, I.Meskupas-Adomas, V.Ditkevičius, P.Petrauskas, J.Demskis, M.Kutraitė ir B.Abdulskaitė.

Tad „kovotojams su sovietine ideologija ir jos paminklais“ noriu pateikti keletą klausimų:

1. Kodėl nekovojate su pirmuoju priverstinės tarybų valdžios Lietuvoje prezidentu ir šios delegacijos vadovu Justu Paleckiu, jo sūnumi Justu Vincu Paleckiu, dirbusiu TSRS ambasadoje Berlyne ir 1990 m. vasario 24 d. išrinktu XII šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu, po šio parlamento balsavimo už Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Aktą 1990 m. kovo 11 d. tapusiu Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru? Beje, tos pačios Aukščiausiosios Tarybos deputatas Klemas Inta pasakojo jo tėvukų prisiminimus apie gausius Lietuvos žmonių susitikimus su prezidentu J.Paleckiu ir šių žmonių nuoširdžiai jam reikštą pagarbą.

2. Kodėl Lietuvos žmonės 1940 m. gerbė okupantų kolaborantus? Tremtys tuo metu dar nebuvo pradėtos. Ar nėra jokios ir Lietuvos valdžios kaltės dėl to? 1934-1938 m. vykę valstiečių protestai baigėsi net 19-os maištavusiųjų sušaudymu, daugelio kitų nuteisimu.

3. Kodėl nekovojate su rašytojo Antano Venclovos atminimu ir Venclovų namais - memorialu Vilniuje? Juk taip „kolaborantiškai“ A.Venclova rašė, pavyzdžiui, eilėraštį TĖVIŠKĖ: „Mano tėviškė - mėlyno Nemuno vingis, Gintariniai krantai ir sena Palanga. Supa vilnį ramiai drungnas vėjas aptingęs, Smėly plakas pavargusi marių banga.“ Ir t.t. - „kolaborantas“, „kolaborantas“...


A.Venclova buvo ne tik Tarybų Lietuvos pirmosios Vyriausybės švietimo komisaras, bet ir - Tarybų Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas (po P.Cvirkos mirties), Lietuvos TSR himno autorius. Jei ne Antanas Venclova, jo sūnus Tomas Venclova dėl savo veiklos, matyt, būtų atsidūręs kalėjime. Bet tarybų valdžia leido T.Venclovai su šeima išvykti iš TSRS į Vakarus. 1956 m. TSKP XX suvažiavimui pasmerkus J.Stalino kultą,
T.Venclova ir kiti studentai Vėlinių naktį KGB buvo pastebėti Rasų kapinėse. Už tai komjaunimas nubaudė T.Venclovą griežtu papeikimu ir įrašymu į asmens bylą. 1957-1958 m. T.Venclova akademinėse atostogose užmezgė kontaktus su maskviečiais ir ten studijavusiais lietuviais V.Čepaičiu, A.Štromu, P.Morkumi, 1961-1965 m. gyveno Maskvoje, vėliau - Leningrade, 1975 m. įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę ir komunistų partijos Centro komitetui parašė ,,Atvirą laišką“, prašydamas leisti jam išvykti su šeima gyventi į užsienį.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė valstybės vardu apdovanojo Tomą Venclovą.

Šiuo aspektu drįsiu palyginti Petrą Cvirką su prezidentu Antanu Smetona, kuriam paminklą pastatyti Vilniuje ir jo palaikus perkelti iš JAV 2015 m. pasiūlė prezidentė D.Grybauskaitė.

Kaip P. Cvirka pateko į TSRS įtaką? Studijuodamas VDU Humanitarinių mokslų fakultete, jis buvo studentų literatų būrelio „Ekspres“ narys. Tai buvo prie vyraujančių politinių srovių nepritapusių jaunų literatų sambūris. 1929 m. būrelio pirmininku tapo P.Cvirkos bičiulis A.Venclova, kuris pasiūlė būreliui leisti naujos krypties, arba „trečiojo kelio“, literatūrinį žurnalą. P.Cvirka ėmėsi organizacinio darbo, ir 1930-aisiais pasirodė pirmasis žurnalo „Trečias frontas“ numeris. „Trečias frontas“ buvo maištingų kairiųjų, nonkonformistų leidinys, kokių tuometinėje Europoje buvo gausu. Nuo ketvirtojo numerio, į kolektyvą įsitraukus komunistui Valiui Drazdauskui, žurnalas „Trečias frontas“ keitė pakraipą. Iš žurnalo pasišalino ar buvo išmesti Kazys Jakubėnas, Kazys Kiela, Juozas Tysliava, Vytautas Montvila, Jonas Biliūnas, Kazys Boruta, įstojo Salomėja Nėris ir Valius Drazdauskas. 1930 m. po Valstybės saugumo departamento surašytos pažymos apie trečiafrontininkus spalyje „Trečias frontas“ buvo uždarytas.

1932 m. vasarą viename iš pogrindinės LKP pranešimų apie
P.Cvirką atsiliepta taip: „Keistas tipas. Jis blaškosi. Tai eina išvien su mūsų priešais, tai neva į kairę suka. Su juo reikia daugiau atsargumo ir gerai ištirt jo manevrą. Ar netur[i] jis kokių nors sumetimų savo pasukime į kair[ę]?“ Tuometis LKP vadovas Zigmas Angarietis, komunistiniame laikraštyje „Balsas“ išvadinęs P.Cvirką politine prostitute, visus komunistus ragino nutraukti santykius su šiuo, pasak jo, „žvalgybos agentu“.

Nei saugumas, nei Lietuvos valdžia jokių priemonių prieš P.Cvirką nesiėmė. 1935 m. pasirodžius P.Cvirkos romanui „Žemė maitintoja“, o 1936 m. - apsakymų rinkiniui „Kasdienės istorijos“, Švietimo ministerija jam skyrė 1500 Lt kelionei į Prancūziją. Tuometė Lietuvos spauda džiūgavo, kad minėtą P.Cvirkos romaną pastebėjo ir Maskva - TSRS rašytojų sąjunga už jį lietuvių rašytojui skyrė 25 tūkst. rublių premiją.

Palyginkime šį P.Cvirkos nuslydimą į TSRS įtaką su kitų Lietuvos istorinių asmenybių patekimu į tos pačios TSRS įtaką, visų pirma su prezidentės D.Grybauskaitės pasiūlyto įamžinti prezidento Antano Smetonos ir jo bendražygių, 1926 m. gruodžio 17 d. perėmusių valdžią Lietuvoje perversmo būdu. Rugpjūčio 10 d., minint prezidento
A.Smetonos 145-ąsias gimimo metines, jo tėviškėje Užulėnio kaime, Ukmergės rajone, bus atidengtas šiam prezidentui ukmergiškių statomas paminklas.

P.Cvirkos ir A.Smetonos palyginimą pradėkime nuo to, kad TSRS ambasada Kaune finansavo tautininkų spaudą. Vilniaus universiteto istorikas prof. Zenonas Butkus 1995 m. „Kultūros baruose“ paskelbė straipsnį apie tautininkų lyderių Antano Smetonos, Augustino Voldemaro ir Vinco Krėvės-Mickevičiaus ryšius su TSRS ambasada Kaune 1922-1926 m. Faktai pagrįsti Maskvos archyvuose rasta istorine medžiaga.

Ši istorinė aukščiausio rango Lietuvos politikų trijulė gaudavo iš TSRS ambasados finansinę paramą savo spaudai mainais į propaguojamą antilenkiškumą ir protarybinę orientaciją. Šios TSRS subsidijos buvo skiriamos savaitiniams „Tautos vairo“ ir „Lietuvio“ numeriams. Anot
Z.Butkaus surinktos archyvinės medžiagos, TSRS atstovai ryšius su tautininkais užmezgė detaliai išanalizavę Lietuvos politinį spektrą. TSRS vertinimu, krikščionys demokratai buvo pavojingiausi Tarybų Sąjungai, nes orientavosi į Vakarus ir anksčiau ar vėliau būtų susitarę su Lenkija. Valstiečiai liaudininkai ir kiti centristai, jų nuomone, blaškėsi tarp protarybinės ir vakarietiškos orientacijos, tuo tarpu tautininkai buvo ryžtingai nusprendę suartėti su Tarybų Sąjunga, tad juos ir imta remti. „Tautos vairą“ ir „Lietuvį“ tarybiniai diplomatai laikė už trumpo pavadžio, kas savaitę duodami po 50 JAV dolerių kiekvienam numeriui. Patikdavo numeris - duodavo, nepatikdavo - neduodavo.

Tiek A.Smetona, tiek A.Voldemaras savo straipsnius derindavo su TSRS pasiuntinybe, iš jos gaudavo ir reikiamos literatūros. 1926 m. spalio 1 d. A.Smetona pažadėjo TSRS pasiuntinybės pirmajam sekretoriui Davidui Skalovui (jis buvo ir TSRS agentūros Lietuvoje vadovas) artimiausiame „Lietuvio“ numeryje sukritikuoti krikščionis demokratus už tai, kad jie priešinosi ką tik M.Sleževičiaus Maskvoje pasirašytos sutarties ratifikavimui Lietuvos Seime. Buvo sutarta tą priešinimąsi traktuoti kaip prolenkišką ar net Lenkijos inspiruotą krikščionių demokratų akciją. Taip po trejų metų nuo pirminio straipsnio paskelbimo rašė Z.Butkus.

Nesu istorikas ir be įrodymų neteigsiu, kad tautininkų A.Smetonos, A.Voldemaro ir V.Krėvės-Mickevičiaus veiksmai organizuojant ir įvykdant 1926 m. gruodžio 17 d. perversmą (nuverčiant teisėtai išrinktą Lietuvos prezidentą Kazį Grinių jo 60-mečio minėjimo dieną ir netrukus paleidžiant Lietuvos Seimą) buvo TSRS įtakoti. Tačiau negalima sutikti su vienpusiškais Lietuvos istorijos vertinimais, spekuliuojant vienais faktais ir nutylint kitus.

Jei šios mintys priimtinos diskusijai, palikime ramybėje Petro Cvirkos paminklą Vilniuje. Nebijokime paaiškinti ateities kartoms, o ir mums patiems šios žinios praverstų, koks tai buvo sudėtingas ir prieštaringas laikotarpis. Tik tiesa mus išlaisvins.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (86)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • MAŽINS: Italijos energetikos milžinė „Enel“ trečiadienį pranešė mažinsianti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 70 procentų iki 2030-ųjų.
  • LĖŠOS: Europos Parlamentas balsavo už papildomų 80 mln. eurų skyrimą ES tyrimų programai „Horizontas 2020“ bei 20 mln. eurų – jaunimo mainų programai „Erasmus+“.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar pastebite maisto produktų kainų pokyčius?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate tai, kad Vilniuje stadionas „statomas“ jau 30 metų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+6 +7 C

 +4 +6 C

 

 +5 +7 C

+13 +11 C

+12 +13 C

 

 +11 +12 C

0-5 m/s

 0-5 m/s

 

0-4 m/s

 

USD - 1.1026 PLN - 4.3416
RUB - 70.7241 CHF - 1.0966
GBP - 0.8881 NOK - 9.8715
reklama
Ūkis