respublika.lt

Z.Vaišvila. Birželio 3-iosios grupė: Mūsų valstybės tikslas ir kas jį įgyvendins

(0)
Publikuota: 2015 lapkričio 02 14:25:11, Zigmas VAIŠVILA, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras
×
nuotr. 1 nuotr.
Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila

Nuolatiniai Lietuvos gelbėtojai Seime turi būti išleisti į užtarnautą poilsį, nes jie slepia nuo mūsų, rinkėjų, esminę informaciją ir prieš rinkimus eilinį kartą mums tesugeba pasiūlyti minimalų minimumo kilstelėjimą. Jie slepia nuo mūsų tikrąjį valstybės surenkamų lėšų mastą ir viešai perskirsto vos daugiau kaip pusę valstybės lėšų: Vakarų šalyse darbo užmokesčiui tenka apie 50%, verslui – apie 10%, valstybei apie 40% sukurtos bendros pridėtinės vertės, Lietuvoje darbo užmokesčiui - apie 30%, verslui – apie 7%, o valstybei – apie 60% BVP.

 

Negana to, jie mano, kad valdžios regalijos leidžia jiems net ir biudžeto lėšas švaistyti ar savintis atvirai – nuo viešinimo projektėlių iki šventvagiško „Nepriklausomybės“ vardo naudojimo. O scenarijaus įgyvendinimą prižiūri nešiojantieji teisėsaugos antpečius. Tačiau mūsų gelbėtojams liepiama mūsų vardu atsisakyti ne tik mūsų vertybių, kultūros ir ekonomikos, bet ir to, kas mūsų Konstitucijoje vadinama lietuvių kalba, šeima, valstybe ir Tauta – euro zona beatodairiškai verčiama vieninga federacine valstybe. Tik mes to turime nežinoti. Todėl mus linksmina ir tuo pat metu lošia iš mūsų: Tailande – iš Pakruojo „Kruojos“ futbolo, Snoro banke – iš mūsų lėšų, visoje Lietuvoje - iš mūsų jausmų mergaitei iki nežinia kur - iš Tautos likimo. Iš mūsų lošiama tai rusiška rulete, tai amerikietišku biliardu, tai vokišku futbolu. Kad klusniai žaistume ir žiūrėtume tik LRT, mus dar įkeitė švediškiems bankams ir Merkel – Grybauskaitės tandemui.

Ką turime daryti? Eiti į rinkimus ir balsuoti. Už ką? Ne už nuolatinius gelbėtojus, o už tikrovę ir jos suvokimą. Mūsų, rinkėjų, ir mūsų vis renkamų politikų problemą apibūdinti reikia paprastai -  MES TIKIME MUMS ATVIRAI SAKOMU MELU. Viešai valdžia šiuo metu perskirsto apie 29% BVP dydžio surinktas lėšas, tuo tarpu Birželio 3-iosios grupės tyrimas patvirtino, kad ne viešai ir ne mums, daugumai rinkėjų, perskirstoma beveik dar tiek pat. Tad pinigų yra, bet nėra viešumo juos skirstant ir juos skirsto akivaizdžiai netinkamai! Ir už tuos pačius valstybės neviešai ir paslapčia skirstomus pinigus dar mums perša melą apie viską. Visų pirma, dagiausiai šių lėšų gaunantis LRT ir antras pagal gaunamą finansavimą Delfi.lt.

Pradėkime nuo viešumo valstybės finansuose. Visų pirma, ne 29% nuo BVP, bet beveik antra, t.y. neatidėliotinai būtina išviešinti dar beveik antra tiek skirstomų lėšų – apie 6 mlrd. EUR. Daug ar mažai? Pakankamai, kad visi pajustume palengvėjimą.

Be to, atsakingą finansų valdymą, asmeninės atsakomybės atstatymą užtikrinti gali visų gyventojų pajamų bendras kasmėnesinis apmokestinimas be jokių išimčių, pareigos mokėti mokesčius suteikimas pajamas gaunančiam asmeniui. Tai būtų dar vienas esminis mūsų pilietinės visuomenės žingsnis, kuris ne tik sudarytų sąlygas piliečių sąmoningumui didėti, bet ir beprasmiu paverstų darbdavio siekį turėti šešėlinę buhalteriją - mokant darbuotojui jo atlygį ir jo privalomus valstybei sumokėti mokesčius, darbdaviui neliktų prasmės siekti neteisėtų pajamų ir mokėti darbo užmokestį vokeliuose.

Didinti reikia ne minimalų atlyginimą, o neapmokestinamą gyventojų pajamų dydį. Birželio 3-iosios grupės skaičiavimai, atlikti pagal viešai skelbiamus duomenimis, patvirtina, kad valstybės finansai leidžia jį padidinti iki 2000 Lt (600 Eur), tačiau nuo mūsų tai slepiama.

Būtina neatidėliotinai teisiškai įvertinti valstybės lėšų iššvaistymą, visų pirma, akivaizdžiai korupciniuose didžiuosiuose projektuose. Teisėsaugos nepriklausomumą užtikrinti gali ne Generalinio prokuroro skyrimo tvarka, bet teisėsaugos sistemos demonopolizavimas. Svarbioms valstybei byloms tirti turi būti skiriami nepriklausomi prokurorai - Seimo daugumos ar opozicijos sprendimais. Įteisinus Teisėtvarkos kanclerio institutą būtų užtikrinta piliečių teisė kreiptis dėl teisių pažeidimo teisėsaugos institucijų neveikimu.

Teismų nepriklausomumas nebus užtikrintas, kol teismas, priimdamas sprendimą valstybės vardu, galės įstatymo reikalavimą pakeisti vidiniu teisėjo įsitikinimu. Teisme būtina atsisakyti įsigalinčio rašytinio proceso, kuriuo patogu ne tik greitai, bet ir formaliai nagrinėti bylas, dangstytis juo priimant abejotinus teismo sprendimus, ignoruoti esminę bylos dalyvio teisę būti išklausytam teismo.

Tačiau esminis Lietuvos gelbėtojų kaukių atidengimas jau prasidėjo – jie neteko kalbos dovanos ir mąstymo dėl masinio ir neteisėtas nelegalių imigrantų perkėlimo į Europos Sąjungą, kas atskleidė šios sąjungos nesaugumą ir tikruosius tikslus, Lietuvos valstybės vietą po Lisabonos sutarties pasirašymo - Lietuvos Respublikos piliečiai, stojimo į ES referendume balsavę už lygiateisę Lietuvą, įsitikino, ką bereiškia Lisabonos sutartimi Lietuvos Respublikai paliktos 0,58% visų balsų teisių, sprendžiant net valstybių narių saugumo klausimus. Ignoruojant Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skyriaus nuostatas (Lietuvos valstybė ir nepriklausoma demokratinė respublika) ir XIV skyriaus nuostatas dėl mūsų Konstitucijos keitimo (Konstitucijos I ir XIV skyriai gali būti keičiami tik ¾ balsavimo teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių pritarimu referendume) euro zonos pertvarkymas į federacinę valstybę forsuojamas. Todėl Europos Sąjungos iširimas tampa realybe, kuriai ruošiasi ne tik Jungtinė Karalystė. Tačiau Lietuvoje apie visa tai net nediskutuojama, visuomeninis transliuotojas vykdo priešingą savo veiklai misiją – šios Tautai gyvybiškai svarbios informacijos slėpimą ir visuomenės klaidinimą. Mūsų piliečiai nuvertinti iki rinkimų statistinio vieneto - jiems nevalia žinoti to, kas su jais iš tikrųjų daroma, ir kuriems dirbtinai ir neteisėtai atimta referendumo teisė.

Todėl mūsų Konstitucijos apgynimas ir referendumo teisės sugrąžinimas Tautai, balsavimo užtikrinimas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, referendumo dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo skelbimas yra neatidėliotini sprendimai. Tik Tauta turi teisę atsisakyti suvereniteto, šios sutarties ratifikavimas Seime 2008 metais buvo neteisėtas, nors ir galimai gerais lūkesčiais grįstas.

Referendumas turi tapti pagrindine valstybės valdymo ir žmonių pilietiškumo priemone.

Šių metų Graikijos pamoka atskleidė, į kokią nesaugią euro zoną ir kaip neatsakingai buvo priversta įstoti Lietuva. Todėl būtinas neatidėliotinas valstybės priemonių paruošimas, siekiant užtikrinti mūsų piliečių ir valstybės finansinį saugumą ir apsaugą nuo nekontroliuojamo viršvalstybinių institucijų (ECB, ESM ir kt.) bei komercinių bankų diktato. Lietuvos bankui tapus sudėtine ECB sistemos dalimi Lietuva ne tik neteko savo valiutos, bet ir nebevaldo savo užsienio atsargų. Būtina neatidėliotinai sukurti Valstybės kasą, visų pirma, iždo surinktų lėšų apsaugai, ruoštis savo valiutos įvedimui, valstybei skolintis, visų pirma, iš vietinių šaltinių, sukurti valstybės komercinį banką, užkardinti užsienio komercinių bankų nežabojamą įtaką Lietuvos valstybės valdymui, savavaldžiavimą ir siekį uždrausti atsiskaitymus grynaisiais.

Besiklostančios situacijos įvertinimui ir Tautos sprendimų priėmimui gyvybiškai būtinas visuomeninio transliuotojo tapimas iš tikrųjų nepriklausomu ir atviru visoms politinėms jėgoms bei idėjoms. LRT vaidmuo išskirtinai svarbus švietimui ir kultūrai, kurios privalo tapti prioritetinėmis valstybės sritimis. Milijardas litų, išleistų euro įvedimui, lyginant su netesėtu Vyriausybės pažadu 40 mln. Lt skirti kultūros darbuotojų, kurių vidutinis darbo užmokestis beveik susilygino su minimaliu darbo užmokesčiu, yra akivaizdus visų Lietuvą valdžiusių partijų moralės įvertinimas.

Lietuvių kalba ir šeima, teritorija – neliečiamos pagal mūsų Konstituciją ir turi likti Lietuvos valstybės pagrindais.

Šioje MELO VALSTYBĖJE, anot režisieriaus R. Vabalo 1964 m. Lietuvos kino studijoje sukurto filmo-parodijos „Marš, marš, tar-ta-ta...“ CENTIJOJE, nuo jos piliečių valdovė ir jos komanda slepia net tai, kad jau per 50% šilumos pasigaminame jau ne iš gamtinių dujų, o alternatyvių šaltinių. Slepiama ir begėdiškai meluojama, kad finansiškai ir valstybei, ir netrukus vartotojams nebeįkandama tapsianti Skystų dujų terminalo „Independence“ afera esanti mūsų pažiba. Deja, be prokuroro įsikišimo šios aferos ir jos sutarčių, išleistų lėšų mes nesužinosime, išsirinkę tuos pačius gelbėtojus. Problema didėja jau dienomis, o valdžia blaškosi, nežinodama, kaip pridengti šį nuogą nusikaltimo prieš Tautą kūną.

Šioje melo valstybėje slepiama, kad šiemet baigtoje Europos Komisijos studijoje „Darnios energetikos Europos Sąjungoje įtaka užimtumui ir augimui“ Lietuvos energetinė perspektyva vertinama geriausiai ES. Bet ne su neteisėtai po 2012 metų referendumo ir toliau vykdomu Visagino AE projektu, o su mažomis alternatyviomis jėgainėmis. Nuo mūsų slepia, kad jau po 2 metų daugiau kaip 50% elektros energijos galėsime pasigaminti iš alternatyvios energetikos šaltinių, o perspektyvoje jos galime gaminti net 300% mūsų poreikio, t.y. tapti elektros energijos eksportuotoja. Jei mūsų valdžia nustos trukdyti tai daryti. Beje, tai - ne mūsų, bet EK studijos tyrimo rezultatas.

Šių neatidėliotinų sprendimų visuma sudarytų sąlygas atsikurti sąmoningam pilietiškumui, pagrįstam piliečio supratimui, kad jo balso teisė nėra beprasmė. Tik tokiomis priemonėmis galima ir Lietuvoje sudaryti prielaidas mums visiems atgauti pasitikėjimą savimi, ir Lietuvoje užsidirbti tiek, kad galėtume gyventi oriai ir saugiai.

Todėl Birželio 3-iosios grupė, atsižvelgdama į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio patirtį, patvirtinusią, kad vienintelis taikus būdas keisti sistemą ir išsaugoti Lietuvos valstybę yra dalyvavimas parlamento rinkimuose pagal sistemos sukurtas taisykles, skelbia apie savo dalyvavimą artėjančiuose Seimo rinkimuose.

Kviečiame drauge apsispręsti ir telktis dėl šių pagrindinių tikslų įgyvendinimo visus bendraminčius, siekiančius ne deklaracijų, o bendros veiklos – Lietuvos piliečius, visuomenines organizacijas ir politines partijas.

Mūsų valstybė negali būti parduodama ir perkama. Islandija tokius veikėjus – ir politikus, ir bankininkus – pasodino. Ir Lietuva didžiuojasi tuo, kad 1991 metais Islandija pirmoji pripažino Lietuvą. O kuo mes patys galime pasigirti?

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s