respublika.lt

Žmonės nori greitų sprendimų, paskui jie atsigręžia prieš juos (2)

2019 birželio mėn. 05 d. 14:07:58
Justina GAFUROVA

Jurbarke nutikusi tragedija, kai buvo žiauriai sumušta nepilnametė, nepaliko abejingų. Pilietiškai nusiteikę gyventojai jau sukūrė peticiją, kuria prašo griežtinti bausmes sunkius nusikaltimus darantiems nepilnamečiams. Tiesa, istorijoje mes jau turime reformų, kurios gimė po vieno rezonansinio įvykio, tačiau priežasčių, kodėl tai nutiko, jos taip ir neišsprendė.

 

Internetinė peticija, kuri sukurta prieš kelias dienas, reikalauja Seimo griežtinti bausmes nepilnamečiams už sunkius nusikaltimus. Pačioje peticijoje nekalbama apie tai, kokius įstatymus siūloma keisti, tik rašoma, kad „Seimas padarytų nors vieną naudingą darbą ir uždraustų ateityje sunkiais nusikaltimais įtariamus asmenis paleisti iš areštinės ir juos ten laikytų iki teismo.“ Peticiją per kelias paras pasirašė beveik 1500 gyventojų.

Tiesa, neaišku, ar tokia iniciatyva virs realybe, kadangi didelė dalis elektroninių peticijų kaip gimsta, taip ir užgęsta elektroninėje erdvėje. O norint, kad Seimas svarstytų gyventojų siūlymą, reikia paisyti Peticijų įstatymo ir kreiptis į Peticijų komisiją Seime. Pagal įstatymą, peticiją galima perduoti tiesiai Seimui, Vyriausybei arba vietos institucijoms. Visoms peticijoms keliami tie patys reikalavimai - svarbiausia - ne parašų skaičius, o konkretus peticijos siūlymas, kuriame nurodomi siūlomi keisti teisės aktai, tokio siūlymo priežastys ir tikslai.

- Visuomenę sukrėtus rezonansiniam įvykiui, pasigirsta siūlymai griežtinti įstatymus, grąžinti mirties bausmę ir imtis kitų priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Ar tai tinkamas laikas keisti įstatymus? - „Vakaro žinios“ paklausė Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto nario Rimo ANDRIKIO.

- Laikas keisti įstatymus yra tuomet, kai prieinama prie pagrįstos ir teisingos nuomonės. Pritariu, jog po tokių įvykių reikia diskutuoti, išklausyti sukilusią visuomenės dalį, jos priešininkus. Diskusija nieko nekainuoja, tačiau ji yra proga išgirsti vieniems kitus. Įstatymas nėra valdžios išmislas, tai bendras susitarimas. Žmonės turi turėti įtakos priimant įstatymus ir juos keičiant.

Tai ne pirmas atvejis. Jau būta reikalavimų griežtinti bausmes nepilnamečiams, grąžinti mirties bausmę. Aš sutikčiau, jog reikėtų diskutuoti, nuo kokio amžiaus gali atsirasti baudžiamoji atsakomybė. Tad galime diskutuoti, tačiau negalima versti priiminėti įstatymus peticijomis. Tai daugiau būdas pasipiktinimui išreikšti.

- Ar gali vienas rezonansinis įvykis tapti priežastimi keisti įstatyminę bazę?

- Taip Lietuvoje dažnai taikomi įstatymai vienam atvejui. Politikas savo kadencijos metu nori pasirodyti, koks jis geras žmonėms. Mes dešimtmečiais auklėjame žmogų, kad jis netaptų blogai besielgiančiu, politikas dažnai tokius darbus nori padaryti labai greitai. Dažniausiai blogus žmones norima paslėpti į kalėjimus, kad žmonės jų nematytų. Nors bomba po bausmės atlikimo už kelių metų gali sprogti su dar didesniu triukšmu. Tačiau tą dieną, kai priimami sprendimai greitai, Gedimino prospekte bus ramiau.

- Nors maža atvejų, kai kalėjimas ten patekusius žmones pakeičia teigiama linkme.

- Dažniausiai ten nebuvę žmonės mano, jog ten viskas labai gerai. Reikėtų bent ekskursijos metu tenai apsilankyti, kad suprastume, kas tai per vieta.

- Lietuvoje neseniai po vieno visuomenę sukrėtusio atvejo paskubomis buvo priimta vaiko teisių apsaugos reforma, kuri ne tik neišsprendė situacijos šalyje, bet ir nusikaltėliais pavertė to nevertas šeimas...

- Teisėkūroje yra nuostata, kad greitas darbas yra brokas. Ne paslaptis, kad mes įstatymų svarstymui skiriame daug mažiau laiko nei išsivysčiusiose šalyse. Ir ne žmonių pareiga sekti įstatymus, inicijuoti draudimus, patiems sulaikyti nusikaltėlius. Mes mokame mokesčius ir taip kuriame valstybės institucijas. Jų pareiga atlikti tuos darbus. Valdžia yra žmonių tarnaitė ir žmonės privalo kai ko iš savo valdžios pareikalauti.

Deja, skaudūs įvykiai, apie kuriuos dabar kalbame, yra valstybės valdymo rezultatai. Man svyra rankos paskaičius, kiek mokyklų uždaryta ir kad net švietimas vertinamas tik pagal tai, ar apsimoka.

Besimokantys mokykloje, galvoja, kad smogti merginai yra didvyriškumas. Ar prie to neprisidėjo mūsų taip propaguojama lyčių lygybė? Dar neseniai viena Seimo narė sakė, jog vyro atidarytos jai durys yra įžeidimas.

Mano laikais vaikinai mėgdavo pasipliekti. Paprastai, dėl merginos. O jei lyčių lygybė, tai galima pliektis ir su mergina?

Visas meno pasaulis aukštino moterį, tiek meno dėl jos sukurta, tiek karų įžiebta. O dabar visi lygūs? Jeigu mes taip bukiname jaunąją kartą, nereikia tikėtis, kad griežtesni įstatymai kažką pakeis.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kaip manote, ar Lietuvos pedagogai iš tiesų yra patenkinti savo darbu?

balsuoti rezultatai

Ar esate patenkinti gyvenimu Lietuvoje?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+18 +20 C

 +20 +22 C

 

 +13 +15 C

+31 +33 C

 +19 +21 C

 

 +20 +21 C

 0-4 m/s

 2-7 m/s

 

 2-7 m/s

 

USD - 1.1388 PLN - 4.2563
RUB - 71.4389 CHF - 1.1108
GBP - 0.8949 NOK - 9.6855
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis