Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų domisi su maisto sauga susijusiomis problemomis, ir tik labai nedidelė dalis nėra girdėjusi apie genetiškai modifikuotus organizmus ir iš jų gaminamus produktus. Beveik du trečdaliai neigiamai vertina tokius produktus, bet tik 9 proc. žino apie juos užtektinai.
Europos Parlamento nario Valentino Mazuronio užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, dauguma apklaustųjų (62 proc.) domisi su maisto sauga susijusiomis problemomis. Dauguma (74 proc.) stengiasi nevartoti maisto, kuris, kaip manoma, nėra sveikas vartoti. Dažniau tai moterys (80 proc.), dirbantys specialistai, turintys aukštąjį išsilavinimą (88 proc.).
„Tyrimas atskleidė daug įdomių detalių apie lietuvių nuomonę dėl GMO. Viena vertus, dauguma juos vertina neigiamai, bet didelė dalis teigia neturį apie juos užtektinai informacijos. Šioje srityje dar reikia daug dirbti. Kita vertus, daug palankiau yra vertinami GMO biokuro gamybai ar genetiškai modifikuotų gėlių auginimas“, - sako V.Mazuronis.
UAB „Vilmorus“ atliktas tyrimas parodė, kad dauguma gyventojų yra bent šiek tiek girdėję apie GMO, negirdėjusių yra tik 7 proc. Beveik du trečdaliai gyventojų tokių augalų auginimą vertina neigiamai.
Dauguma (81 proc.) gyventojų nurodė, kad jie nėra užtektinai informuoti arba norėtų gauti daugiau informacijos apie genetiškai modifikuotus produktus. Tik 9 proc. mano, kad jie informuoti užtektinai.
Dauguma gyventojų nepritaria, kad Lietuvoje būtų auginami GMO, skirti žmonių maistui, - 67 proc., taip pat GMO pašarai - 65 proc. Palankiau, tačiau irgi neigiamai yra žiūrima į GMO, kurie skirti biokurui, auginimą, taip pat į GMO gėlių auginimą.
„Įdomu tai, kad net 55 proc. gyventojų nėra tikri, ar jie perka ir vartoja GM maisto produktus. Tik 35 proc. buvo tikri, kad jų nevartoja. Tai taip pat rodo didelį informacijos trūkumą, blogą ar nepakankamą produktų žymėjimą“, - sako V.Mazuronis. 10 proc. apklaustųjų nurodė, kad bent jau kartais jiems tenka vartoti genetiškai modifikuotus produktus.
Dauguma gyventojų yra už tai, kad produkto etiketėje GMO turėtų būti ženklinami didelėmis raidėmis, genetiškai modifikuotas maistas turėtų būti parduodamas specialiuose prekybos įmonių skyriuose - 74 proc.
Tik 22 proc. gyventojų mano, kad ES institucijos pakankamai rūpinasi maisto sauga, 36 proc. mano, kad nepakankamai, o likusieji neturi nuomonės tuo klausimu.
„Esant tokiems rezultatams smarkiai pagelbės pastarasis EP sprendimas dėl GMO auginimo. Pavasarį įsigalios nauja tvarka, kad kiekviena ES šalis galės pati nuspręsti, leisti ar drausti jos teritorijoje auginti GMO. Lietuva iki šiol sėkmingai laikėsi atsargumo politikos, manau, taip turėtų išlikti ir ateityje. Kol neturėsime itin tvirtų įrodymų dėl jų poveikio aplinkai ir kol mūsų visuomenė bus nepakankamai gerai informuota, tol genetiškai modifikuoti produktai neturėtų būti auginami“, - teigia V.Mazuronis.
Anot europarlamentaro, JAV šiuo metu leidžiama auginti jau daugiau nei 100 GMO produktų: bulvių, ryžių, sojų, kviečių, įvairių daržovių ir t.t. Iš esmės viskas. „Tai jų teisė rinktis, ir ją gerbiu, bet lygiai taip pat noriu, kad ir mes Europos Sąjungoje, Lietuvoje, patys galėtume spręsti, o ne kad kažkas spręstų už mus. Lietuva GMO klausimu konservatyvi ir atsargi. Mano nuomone, taip turėtų būti ir toliau.“
Šiandien ES leidžiama auginti 28 GMO produktus. Didesnė sąrašo dalis - ne maisto produktai, o kiti augalai - gėlės ir medžiai.